Turbūt dauguma vilniečių ir miesto svečių yra lankęsi ar bent jau girdėję apie Vilniuje esantį Lietuvos geležinkelių muziejų, kuris savo amžių skaičiuoja jau ne vieną dešimtį metų. Kaip jis atsirado, kokia buvo ir yra jo paskirtis, kaip geležinkelių muziejus atrodo dabar - kviečiu skaityti toliau.
Geležinkelių muziejus - neatsiejama geležinkelių istorijos ir dabarties dalis. Per daugiau nei 50 metų čia sukaupti eksponatai leidžia prisiliesti prie geležinkelių istorijos, pažvelgti į praėjusių amžių įvykius, stebėti geležinkelių raidą ir pokyčius istorijos tėkmėje nuo pat geležinkelių Lietuvoje atsiradimo 19 amžiuje.
Geležinkelių muziejus savo veiklos metus skaičiuoja nuo 1966 metų. Jis buvo įkurtas kaip visuomeninis Geležinkelininkų muziejus. Pagal rašytinius dokumentus tuo metu Geležinkelininkų darbo šlovės miuziejų įkūrė Pabaltijo geležinkelio Vilniaus apygarda. Muziejaus įkūrimo iniciatoriai buvo Vilniaus apygardos viršininkas Georgijus Žemaitis, techninės informacijos kabineto vedėjas G.Richlinas ir kiti geležinkelininkai. Jie surinko medžiagą apie įvairiapusį geležinkelininkų gyvenimą. Tiesa, geležinkelių muziejaus idėja sklandė dar tarpukario Lietuvoje 1936 m., tačiau prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas ir vėlesni istorijos įvykiai lėmė, kad ši idėja buvo realizuota tik praėjus 30 metų.
Nuo 1966 metų geležinkelių muziejus veikė geležinkelių administraciniame pastate Mindaugo g. 12/14, Vilnius. Muziejaus ekspoziciją nuolatos pildė nauji eksponatai: senoviniai įrankiai, įvairūs prietaisai, garvežių ir šilumvežių maketai, ženkleliai, albumai. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu muziejaus ekspozicija pasakojo politizuotą geležinkelių istoriją, atiduodama duoklę tarybiniam istorijos laikotarpiui. Muziejus pradėtas lietuvinti, atsisakyta politinių lozungų tik išsivadavus iš Tarybų Sąjungos apie 1992 metus.
Geležinkelių muziejus (nuotrauka iš leidinio "Geležinkelių muziejus. 50 metų")
1998 metais bendrovės generalinio direktoriaus Stasio Labučio iniciatyva geležinkelių muziejus buvo perkeltas iš bendrovės administracinio pastato į naujas patalpas, esančias Mindaugo g. 15, Vilnius. Naujos patalpos buvo dešimt kartų didesnės, erdvesnės ir svarbiausia pasiekiamos visiems norintiems apsilankyti. Muziejaus ekspozicija išsiplėtė, jis tapo labiau prieianamas visuomenei. Muziejus pradėjo aktyviai veikti, kadangi naujoje vietoje atsirado galimybė rengti parodas ir įvairius renginius. Taip muziejus Mindaugo gatvėje gyvavo iki 2011 metų.
Geležinkelių muziejuje Mindaugo g. 15, 2006 metai
Geležinkelių muziejuje Mindaugo g. 15, 2006 metai
2011 m. birželio 1 d. geležinkelių muziejus lankytojams atvėrė duris Vilniaus geležinkelio stoties Keleivių rūmų antrajame aukšte. Vilniaus geležinkelio stoties Keleivių rūmai - istorinis pastatas, datuojamas 1861 metais. Geležinkelių muziejui parinkta ideali nauja vieta, kurioje lankytojai gali prisiliesti prie praeities ir patirti konkretaus istorinio laikotarpio atmosferą. Kaip ir anksčiau, muziejaus ekspozicija nuolatos pildėsi nurašyta ir nenaudojama geležinkelių technika. Naujose patalpose savo vietą rado tokie eksponatai kaip sieninis "Bell system" telefono aparatas (iš Virbalio (Kybartų) geležinkelio stoties), Morzės telegrafo aparatas, telefonai, datuojami 19 amžiaus pabaiga, taip pat kelio darbininkų darbo priemonės - plaktukai, replės, bėgvinės, įvairios staklės. Turbūt bene didžiausiu geležinkelių muziejaus pasididžiavimu tapo lauko ekspozicija, kuriai buvo numatyta vieta Vilniaus geležinkelio stoties teritorijoje buvusių senųjų vagonų dirbtuvių vietoje, kur vėliau buvo įkurtas Skubos kelynas. Ekspozicijai paskirtas 0,71 ha plotas su daugiau negu 400 metrų geležinkelio kelio ir bagažo rampa. Pirmiausia suskubta rūpintis, kad nebūtų supjaustyta į metalo laužą jau nurašyta kelio mašina PMG, autodrezina AGMu. Vėliau lauko ekspozicijai pradėta ruošti kelio remonto mašina VPR-1200, autodrezina DGKu, dyzelinis traukinys D1 ir kiti riedmenys. Galiausiai lauko ekspozicija oficialiai lankytojams atidaryta 2013 m. spalio 15 d. Nuo atidarymo dienos ekspozicija nuolatos pildėsi vis naujais eksponatais.
Dyzelinis traukinys D1-593 ir šilumvežis V120-304, 2013/01/24
Elektrinio traukinio ER9M-380 vagonai, 2014/06/17 Dyzelinis traukinys D1-593, 2014/06/17
Drezina AGMu-3562, 2014/06/17
Lauko ekspozicija, 2014/06/17
Lauko ekspozicija yra geležinkelių muziejaus dalis, kurioje muziejaus lankytojai gali pamatyti istorinius geležinkelių riedmenis, sužinoti jų istoriją, pailsėti ir papramogauti. Taip pat dar viena ekspozicijos paskirtis - kultūriniai projektai, kuriuose dalyvauja muziejaus riedmenys. Tai yra muzikinių klipų filmavimas, fotosesijos reklaminiams projektams, televizijos laidų filmavimai ir kt. Senieji garvežiai ne kartą filmavosi įvairių kino studijų darbuose. 2012 m. žiemą Vilniaus geležinkelio stotyje italai ekranizavo "Aną Kareniną", filmo scenose buvo naudojamas garvežys TE-313, 2015 m. rugsėjo mėn., švenčiant pirmojo traukinio atvykimo į Vilniaus geležinkelio stotį 155-ąsias metines, muziejinis garvežys SO17-744 atriedėjo į pirmąjį Vilniaus geležinkelio stoties peroną.
Garvežys SO17-744, 2015/09/18
Šiuo metu (2022 m. duomenimis) geležinkelių muziejaus lauko ekspoziciją sudaro šie riedmenys:
- Garvežys TE-313 (1942 m. gamybos) - įtrauktas į kultūros paveldą;
- garvežys SO17-744 (1937 m. gamybos) - įtrauktas į kultūros paveldą;
- prekinis šilumvežis 2M62-0003 (1976 m. gamybos);
- keleivinis šilumvežis TEP60-0926 (1980 m. gamybos);
- prekinis šilumvežis V120-304 (1970 m. gamybos);
- manevrinis šilumvežis TEM2A-0328 (1969 m. gamybos);
- manevrinis šilumvežis ČME3-6197 (1988 m. gamybos);
- dengtas medinis vagonas (1958 m. gamybos);
- kupinis keleivinis vagonas (1987 m. gamybos);
- restorano vagonas (1984 m. gamybos);
- tarnybinis vagonas (1979 m. gamybos);
- pašto-bagažo vagonas (1970 m. gamybos);
- elektrinio traukinio ER9M-390 du vagonai (1976 m. gamybos);
- elektrinio traukinio ER9M-380 du vagonai (1976 m. gamybos);
- dyzelinis traukinys D1-593 (1976 m. gamybos);
- kelio tvarkymo mašina VPR1200-232 (Ū1985 m. gamybos);
- kelio tvarkymo mašina R2000-028 (1987 m. gamybos);
- tankinis vilkikas ant krovininės platformos;
- sniego valymo ir grunto drožimo mašina SS-1 (1958 m. gamybos);
- kontaktinio tinklo priežiūros mašina AGV-900 (1979 m. gamybos);
- sunkioji drezina su kranu DGKu-360 (1968 m. gamybos);
- veržlių sukimo mašina PMG-106 (1986 m. gamybos);
- žalias dviejų ašių medinis vagonas (1974 m. gamybos);
- autodrezina su kranu AGMu-3562 (1982 m. gamybos);
- keleivinė autodrezina AS1A (1975 m. gamybos);
- dviejų ašių kuro cisterna (1974 m. gamybos);
- keleivinė automotrisė AR2-02 (1997 m. gamybos).
Lauko ekspozicija, 2015/04/08
Šilumvežiai ČME3-6197, 2M62-0003 ir TEM2A-328, 2017/06/17
Šilumvežis TEP60-0926, 2018/12/16
Automotrisė AR2-02, 2022/04/09
Garvežys SO17-744, 2022/04/21
Tačiau 2020 m. Vilniaus geležinkelio stotyje esantis geležinkelių muziejus buvo uždarytas rekonstrukcijai, o atsinaujinęs duris atvėrė 2022 m. gegužės 21 d. Naujai rekonstruotame muziejuje iš esmės atnaujintos patalpos ir eksponatai, o pagrindiniu muziejaus ekspozicijos motyvu tapo šūkis - "Spalvinga kelionė". Muziejuje lankytojų laukia skirtingos erdvės, suskirstytos į stotis ir peronus. Šiose erdvėse interaktyvių priemonių pagalba lankytojai gali atrasti geležinkelių istorijos puslapius, atverti geležinkelių depo užkulisius ir net pasimatuoti traukinio mašinisto profesiją.
2022/05/21
2022/05/21
2022/05/21
2022/05/21
2022/05/21
2022/05/21
2022/05/21
2022/05/21
2022/05/21
Taigi, kas nebuvo muziejuje, primygtinai rekomenduoju apsilankyti - įspūdžių pakaks ilgam. Lietuvos geležinkelių muziejus dirba penkias dienas per savaitę, nuo antradienio iki šeštadienio.
Na, ir užbaigdamas šį pasakojimą papildomai pridursiu, kad nuo šių metų birželio mėnesio visi lauko ekspozicijos riedmenys yra perkeliami į naują vietą - Vilniaus geležinkelio stoties keleivinių vagonų kelyną (arčiau Pelesos gatvės). Kol kas planuojami paruošiamieji ekspozicijos darbai, tačiau pačius riedmenis galima apžiūrėti keliaujant geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltu.
Šilumvežiai V120-304, 2M62-0003 ir TEP60-0926, 2022/06/22
Šilumvežis 2M62-0003, 2022/07/03
Eksponatai, 2022/07/03
Ekspozicija, 2022/07/13
Nuoširdžiai dėkoju muziejaus vedėjai Vitalijai Lapėnienei ir jos kolegoms (buvusiems ir esamiems) už didelį darbą puoselėjant Lietuvos geležinkelių istoriją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą