Po mano pirmosios kelionės į Lenkiją, kurios metu visą dėmesį skyriau vien tik geležinkelių transporto tyrinėjimui ir fotografijai, praėjo daugiau nei dveji metai, tad vėlgi atėjo laikas, kuomet ėmiau rimtai galvoti apie kitos kelionės planus. Išsirinkti šalį, kurią norėčiau aplankyti, nebuvo sunku. Nuo pat paauglystės turėjau dvi svajones: pakeliauti ilgiausia pasaulyje geležinkelio linija Maskva – Vladivostokas ir iš arčiau susipažinti su Ukrainos geležinkelių sistema. Pirmoji svajonė pasirodė pernelyg didelė ir sunkiai įgyvendinama, tad netrukus ėmiausi kurti savo būsimo maršruto Ukrainoje planus.
Mano kelionės reikalų tvarkymas pirmiausia prasidėjo apsilankymu kelionių agentūroje, kurioje užsisakiau tranzitines Baltarusijos vizas ir susimokėjau už privalomąjį sveikatos draudimą. Žinoma, šių formalumų buvo galima išvengti važiuojant į Ukrainą autobusu per Lenkiją, tačiau tokiu būdu prarasčiau didelę dalį malonumo: keliauti traukiniu ir pamatyti mūsų kaimyninę šalį – Baltarusiją, kurioje nei karto neteko lankytis. Būsimos kelionės maršrutą derinau su dviem mano kelionės draugais – Valerijum ir Larsu. Po nedidelių diskusijų visi nusprendėm važiuoti į Lvovą, o iš jo patraukti į pietus ir nuvykti iki Rachivo miestelio, esančio Karpatų kalnuose netoli Ukrainos – Rumunijos pasienio. Taigi, apie viską iš pradžių...
Kadangi mano bičiulis Larsas yra kilęs iš Belgijos ir ten gyvena, į kelionę iš Vilniaus susiruošėme dviese – aš ir Valerijus, o nuvažiavę į Lvovą planavome sutikti ir Larsą. Siekdami bent šiek tiek sumažinti savo kelionės išlaidas, nusprendėme į vieną pusę keliauti plackartiniame vagone (žinoma, tai reiškia mažesnius patogumus), o atgal – kupe vagone. Prieš akis laukė ilga 16 valandų kelionė pro Stasylas, Lydą, Baranovičius, Luninecą, Rivnę ir Zdolbunivą, tačiau nuobodžiauti neteko. Rugpjūčio 22 dieną sėdome į "Latvijos geležinkelių" formavimo traukinį Ryga – Truskavecas ir pajudėjome iš Vilniaus.
Už mažiau nei valandos laiko mūsų traukinys sustojo Stasylų, o šiek tiek vėliau ir Benekainio geležinkelio stotyje, kur turėjo būti atliktos pasienio ir muitinės procedūros, kurios praėjo sklandžiai. Dokumentai tvarkingi, galima važiuoti toliau. Po maždaug pusantros valandos mūsų traukinys vėl pajudėjo.
Išties pasisekė, kad mūsų vagonas buvo su seno tipo langais, kuriuos buvo galima atidaryti patraukiant žemyn iki maždaug trečdalio jų ilgio ir mėgautis vasaros gaiva bei fotografuoti pakelės objektus. Pirmas mūsų sutiktas traukinys buvo Bastūny geležinkelio stotyje: prekinis šilumvežis 2M62U-0314 traukė prekinį traukinį link Benekainio.
Išties pasisekė, kad mūsų vagonas buvo su seno tipo langais, kuriuos buvo galima atidaryti patraukiant žemyn iki maždaug trečdalio jų ilgio ir mėgautis vasaros gaiva bei fotografuoti pakelės objektus. Pirmas mūsų sutiktas traukinys buvo Bastūny geležinkelio stotyje: prekinis šilumvežis 2M62U-0314 traukė prekinį traukinį link Benekainio.
Šilumvežis 2M62U-0314 su prekiniu traukiniu Bastūny geležinkelio stotyje, 2007/08/22.
Toliau važiuojant link Baranovičių pakeliui pamatėme L serijos garvežių Lydos geležinkelio stotyje, ruože dirbantį šilumvežį M62-1108 su ūkiniu traukiniu, dyzelinį traukinį DR1P-118.
Paminklas Leninui Navaelnia geležinkelio stotyje, 2007/08/22.
Šilumvežis M62-1108 su ūkiniu traukiniu netoli Lydos, 2007/08/22.
Atvykus į Baranovičių geležinkelio stotį (tiksliau - Baranovičių-Polesės geležinkelio stotį), pagal grafiką buvo numatytas maždaug 40 minučių sustojimas, nes tuo metu iš Minsko turėjo atvykti keleivinis traukinys Minskas - Truskavecas, traukiamas ČS4T serijos elektrovežio, ir būti sukabintas su traukiniu Ryga - Truskavecas. Atsižvelgiant į tai, nusprendėme išlipti į peroną ir šiek tiek pramankštinti kojas.
Baranovičiai - maždaug 169000 gyventojų turintis miestas, įsikūręs šalia geležinkelio linijos Minskas - Brestas (elektrifikuota linija) ir Lyda - Luninecas (neelektrifikuota linija). Mieste išvystytas geležinkelių mazgas, yra lokomotyvų ir vagonų depai, dvi stotys (Baranočių-Polesės ir Baranočių centrinė geležinkelio stotys), taip pat įkurtas geležinkelių muziejus su gausia riedmenų ekspozicija. Belaukiant išvykimo, stotyje spėjome pamatyti elektrinį traukinį ER9T-678 ir manevrinį šilumvežį ČME3T-7436, kuris vykdė manevrus su keleiviniais vagonais.
Šilumvežis ČME3T-7436 su vagonu Baranovičių-Polesės geležinkelio stotyje, 2007/08/22.
Išvykus iš Baranovičių, pakeliui tarp Baranočių ir Lunineco pamatėme manevrinį šilumvežį ČME3-3326 su rinktiniu traukiniu Hancavičų geležinkelio stotyje, tarpstočiuose prasilenkėme su šilumvežio 2M62-1008 traukiamu prekiniu sąstatu, dyzeliniu traukiniu DR1P, kurio numerio pamatyti nespėjau.
Šilumvežis ČME3-3326 su rinktiniu traukiniu Hancavičų geležinkelio stotyje, 2007/08/22.
Kitas traukinio sustojimas buvo numatytas Lunineco geležinkelio stotyje, į kurią atvykome apie 20 val. Stotyje mūsų traukinio jau laukė "Ukrainos geležinkelių" šilumvežis 2M62, kuris pakeitė nuo pat Vilniaus iki Lunineco mūsų traukinį traukusį "Baltarusijos geležinkelių" šilumvežį M62-1536. Kadangi vakarėjant dangus vis labiau temo, fotografuoti daugiau pro langą nebegalėjau.
Atėjus nakčiai, kelionė plackartiniame vagone pasirodė varginanti. Gulint ant žemesnio gulto, pro langą beveik nesijautė skersvėjo, buvo karšta, o nuolatos girdimas ratų dundesys ir "kaimynų", važiuojančių tame pačiame vagone, nuolatinis vaikščiojimas pirmyn ir atgal bei pašnekesiai neleido užmigti iki pat Lvovo.
Kitos dienos paryčiais apie 5 valandą apsnūdę išgirdome vagono palydovės balsą, informuojantį, kad jau artėjame link Lvovo. Buvo tamsu, tačiau pro vagono langą pastebėjau, kad mūsų traukinį traukia ne šilumvežis 2M62, o elektrovežis VL80 - lokomotyvai perdavė estafetę vienas kitam Zdolbunivo geležinkelio stotyje.
Atvykus į Lvovo geležinkelio stotį, pirmą kartą savo kojomis palietėme Ukrainos žemę. Kadangi Lvove buvo ankstyvas rytas, šokome į taksi ir patraukėme į "George Hotel" viešbutį miesto centre, kuriame jau nakvojo anksčiau atvykęs Larsas ir buvo mūsų poilsiui rezervuotas kambarys.
Lvovas - didžiausias vakarų Ukrainos miestas, srities centras, kuriame gyvena apie 728000 gyventojų. Mieste išplėtota transporto infrastruktūra, yra keletas geležinkelio stočių (Lvovo pagrindinė ir priemiestinės geležinkelio stotys, Lvovo-skirstymo prekinė stotis, Pidzamčės, Kleparovo ir kelios mažesnės geležinkelio stotys), lokomotyvų depai (Lvovo-rytų ir Lvovo-vakarų), lokomotyvų remonto gamykla ir kt. Pro miestą kasdien rytų - vakarų kryptimi kursuoja tolimojo susisiekimo keleiviniai traukiniai. Lvovo geležinkelio magistralė laikoma viena seniausių visoje Ukrainoje. Remiantis istoriniais šaltiniais, pirmasis traukinys į Lvovo geležinkelio stotį atvyko 1861 metų lapkričio 4 dieną iš Vienos. O 1866 metais nutiesta geležinkelio linija iš Lvovo į Černovcus. XX amžiaus pradžioje plečiantis miestui ir augant pramonei, kilo būtinybė geležinkelio stotį išplėsti ir 1904 metų kovo 26 dieną pagrindiniais miesto vartais tapo naujai pastatyta Lvovo pagrindinė geležinkelio stotis, kurios pastatas mieste stovi iki šiol. Iki Pirmojo pasaulinio karo Lvovo srityje jau buvo nutiesta apie 2676 km geležinkelių.
1939 metų rugsėjo 1 dieną vokiečių okupacinės pajėgos bombardavo miestą. Apšaudymų metu nukentėjo stoties rūmai, Lvovo prekinė bei Kleparovo ir Pidzamčės geležinkelio stotys. Vėliau tarybinei armijai atkovojus miestą, imta atstatyti sugriautą geležinkelių infrastruktūrą ir netrukus Lvovas plieno magistralėmis buvo sujungtas su Kijevu ir Maskva.
Šiuo metu Lvovo pagrindinę geležinkelio stotį sudaro 1 bilietų kasų salė, 6 įvairaus komforto lygio laukimo salės, svarbių asmenų salė, oficialių delegacijų salė, 3 barai, restoranas, kirpykla, poilsio kambariai bei spaudos ir užkandžių kioskai. Stoties keliuose įrengti 5 peronai, 8 keliai. Visi keliai uždengti plieno ir stiklo konstrukcija (stogine).
Pagrindiniai geležinkeliai Lvovo srityje elektrifikuoti, o Lvovо mieste susikerta tiek nuolatine (3000 V įtampos), tiek pastoviąja (25 kV įtampos) elektros srove maitinamos geležinkelio linijos. Nuolatinės elektros srovės geležinkelio linija tęsiasi nuo Lvovo vakarų kryptimi į Lenkiją (Peremyšlį) ir pietvakarių kryptimis: viena linija pro Samborą link Užgorodo, kita - pro Strijų link Čopo, esančio pačiame Ukrainos - Vengrijos pasienyje. Šioje linijoje eksploatuojami nuolatinės srovės elektrovežiai ČS7, VL10 ir VL11M, elektriniai traukiniai ER2, ER2T ir EPL2T. Vakarų kryptimi kintamosios srovės geležinkelio linija tęsiasi iki Krasne stoties, kur atsišakoja į šiaurę link Zdolbunivo ir pietyčius link Ternopolio, Žmerinkos. Šiose linijose eksploatuojami kintamosios srovės elektrovežiai VL80K, VL80T, VL40U, elektriniai traukiniai ER9. Į pietus nuo Lvovo esančiose neelektrifikuotose geležinkelio linijose eksploatuojami magistraliniai šilumvežiai M62 ir 2M62(U), nors gana dažnai priemiestinius traukinius traukia manevriniai šilumvežiai ČME3. Be šilumvežių traukos taip pat plačiai paplitę dyzeliniai traukiniai DR1A, D1 ir DPL1.
Įsikūrę viešbutyje ir šiek tiek pailsėję, vėliau patraukėme į Lvovo pagrindinę geležinkelio stotį. Buvo vidurdienis, tačiau traukinių geležinkelio stotyje nesimatė, išskyrus vieną keleivinį elektrovežį VL40U-1395-2, kuris manevravo į depo pusę.
Toliau patraukėmė pėsčiųjų tiltu link Lvovo-vakarų depo, kuris įsikūrės visai šalia Lvovo skirstymo prekinės stoties. Depas turi atskirus cechus, kuriuose aptarnaujami tiek nuolatinės, tiek kintamosios srovės elektrovežiai bei šilumvežiai. Kadangi pašaliniams asmenims vaikščioti po depo teritoriją nėra leidžiama, teko pasitenkinti keliais kadrais nuo pėsčiųjų tilto.
Depe stovėjo trys nuolatinės srovės elektrovežiai VL10-1492, VL11M-109 ir dar vienas elektrovežis VL11M, kurio numerio nesimatė. Atsižvelgiant į tai, kad tiek stotyje, tiek depe tuo metu nebuvo ką daugiau fotografuoti, nusprendėme važiuoti į Strijaus parką, kuriame tądien veikė siaurasis vaikų geležinkelis.
Lvovo vaikų geležinkelis - tai siaurasis 750 mm vėžės pločio geležinkelis, atidarytas 1951 metų lapkričio 8 d. Strijaus parke. Vaikų geležinkelio statybą inicijavo Lvovo geležinkelių administracija, Lvovo miesto ir srities valdžios organai. Siekiant sumažinti vaikų geležinkelio statybos kaštus ir apimtis, nuspręsta vaikų geležinkelio trasą pakloti esamo plačiojo privažiuojamojo geležinkelio kelio vietoje. Bendras vaikų geležinkelio trasos ilgis buvo 1,85 km ir buvo įrengtos 3 geležinkelio stotys: Komjaunuolių (pagrindinė stotis), Pionierių ir Vaikų miestelis.
1951 metų lapkričio 8 d. naujai atidaryta vaikų geležinkelio trasa pravažiavo pirmasis traukinys, sudarytas iš garvežio KČ4-027 ir keturių medinių keleivinių vagonų. Vėliau geležinkeliui buvo perduotas ir antras garvežys - KP4-423, kurio pagalba buvo galima paleisti du keleivinių traukinių sąstatus. Abu garvežiai vaikų geležinkelyje dirbo vėliausiai iki 1973 metų.
1961 metais vaikų geležinkeliui iš Rusijos perduotas pirmasis šilumvežis TU2-087, o dar po dešimtmečio, t. y. 1971 metais vaikų geležinkelio riedmenų parkas pasipildė dar dviem šilumvežiais TU3-039 ir TU3-040 iš Panevėžio (!) siaurojo geležinkelio. 1998 metais šilumvežis TU3-040 buvo nurašytas, o iki šiol keleivinius sąstatus traukia abu šilumvežiai TU2-087 ir TU3-039, kuris, beje, yra vienintelis išlikęs veikiantis visoje buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje. 1970 metais kelevinių vagonų parkas buvo papildytas 8 Pafawag tipo vagonais, iš kurių buvo sudaryti 2 keleiviniai sąstatai "Ereliukas" ("Орлятко") ir "Vėjelis" ("Витэрец").
1976 metais vykdant miesto gatvių rekonstrukcijos ir plėtros darbus, buvo panaikinta galinė Pionierių stotelė, o geležinkelio trasos ilgis sutrumpėjo iki 1,2 km. Nauja galine stotele tapo Vaikų miestelis, ši stotelė netrukus pervadinta į Pionierių. Taip pat verta paminėti tai, kad po Tarybų Sąjungos griūties abi galinės stotelės buvo pervadintos: Komjaunuolių į Parko ir Pionierių - į Saulės (arba Saulėtąją). Šalia Parko stotelės įrengtas lokomotyvų depas, kuriame laikomi ir taisomi abu geležinkelyje eksploatuojami šilumvežiai TU2-087 ir TU3-039.
Šiuo metu vaikų geležinkelio keleivinių vagonų parką sudaro 4 Pafawag tipo keleiviniai vagonai, kuriuos dažniausiai traukia šilumvežis TU2-087, o manevrai (šilumvežio persikabinimas iš vieno sąstato galo į kitą) galinėse stotelėse. Teko skaityti, kad šilumvežis TU3-039 vaikų geležinkelio darbuotojų saugomas ir dirba tik ypatingomis progomis, tačiau mūsų vizito dieną Ukraina ruošėsi minėti Nepriklausomybės dieną, todėl vaikų geležinkelyje dirbo abu šilumvežiai (abu prikabinti skirtinguose traukinio galuose).
1939 metų rugsėjo 1 dieną vokiečių okupacinės pajėgos bombardavo miestą. Apšaudymų metu nukentėjo stoties rūmai, Lvovo prekinė bei Kleparovo ir Pidzamčės geležinkelio stotys. Vėliau tarybinei armijai atkovojus miestą, imta atstatyti sugriautą geležinkelių infrastruktūrą ir netrukus Lvovas plieno magistralėmis buvo sujungtas su Kijevu ir Maskva.
Šiuo metu Lvovo pagrindinę geležinkelio stotį sudaro 1 bilietų kasų salė, 6 įvairaus komforto lygio laukimo salės, svarbių asmenų salė, oficialių delegacijų salė, 3 barai, restoranas, kirpykla, poilsio kambariai bei spaudos ir užkandžių kioskai. Stoties keliuose įrengti 5 peronai, 8 keliai. Visi keliai uždengti plieno ir stiklo konstrukcija (stogine).
Pagrindiniai geležinkeliai Lvovo srityje elektrifikuoti, o Lvovо mieste susikerta tiek nuolatine (3000 V įtampos), tiek pastoviąja (25 kV įtampos) elektros srove maitinamos geležinkelio linijos. Nuolatinės elektros srovės geležinkelio linija tęsiasi nuo Lvovo vakarų kryptimi į Lenkiją (Peremyšlį) ir pietvakarių kryptimis: viena linija pro Samborą link Užgorodo, kita - pro Strijų link Čopo, esančio pačiame Ukrainos - Vengrijos pasienyje. Šioje linijoje eksploatuojami nuolatinės srovės elektrovežiai ČS7, VL10 ir VL11M, elektriniai traukiniai ER2, ER2T ir EPL2T. Vakarų kryptimi kintamosios srovės geležinkelio linija tęsiasi iki Krasne stoties, kur atsišakoja į šiaurę link Zdolbunivo ir pietyčius link Ternopolio, Žmerinkos. Šiose linijose eksploatuojami kintamosios srovės elektrovežiai VL80K, VL80T, VL40U, elektriniai traukiniai ER9. Į pietus nuo Lvovo esančiose neelektrifikuotose geležinkelio linijose eksploatuojami magistraliniai šilumvežiai M62 ir 2M62(U), nors gana dažnai priemiestinius traukinius traukia manevriniai šilumvežiai ČME3. Be šilumvežių traukos taip pat plačiai paplitę dyzeliniai traukiniai DR1A, D1 ir DPL1.
Lvovo geležinkeliai. Žydra spalva - nuolatinės srovės geležinkeliai, tamsiai mėlyna - kintamosios stovės geležinkeliai, žalia spalva - neelektrifikuotos geležinkelio linijos (http://www.bueker.net/)
Elektrovežis VL40U-1395-2, Lvovo geležinkelio stotis, 2007/08/23.
Elektrovežis VL10-1492, Lvovo-vakarų depas, 2007/08/24.
Depe stovėjo trys nuolatinės srovės elektrovežiai VL10-1492, VL11M-109 ir dar vienas elektrovežis VL11M, kurio numerio nesimatė. Atsižvelgiant į tai, kad tiek stotyje, tiek depe tuo metu nebuvo ką daugiau fotografuoti, nusprendėme važiuoti į Strijaus parką, kuriame tądien veikė siaurasis vaikų geležinkelis.
Lvovo vaikų geležinkelis - tai siaurasis 750 mm vėžės pločio geležinkelis, atidarytas 1951 metų lapkričio 8 d. Strijaus parke. Vaikų geležinkelio statybą inicijavo Lvovo geležinkelių administracija, Lvovo miesto ir srities valdžios organai. Siekiant sumažinti vaikų geležinkelio statybos kaštus ir apimtis, nuspręsta vaikų geležinkelio trasą pakloti esamo plačiojo privažiuojamojo geležinkelio kelio vietoje. Bendras vaikų geležinkelio trasos ilgis buvo 1,85 km ir buvo įrengtos 3 geležinkelio stotys: Komjaunuolių (pagrindinė stotis), Pionierių ir Vaikų miestelis.
1951 metų lapkričio 8 d. naujai atidaryta vaikų geležinkelio trasa pravažiavo pirmasis traukinys, sudarytas iš garvežio KČ4-027 ir keturių medinių keleivinių vagonų. Vėliau geležinkeliui buvo perduotas ir antras garvežys - KP4-423, kurio pagalba buvo galima paleisti du keleivinių traukinių sąstatus. Abu garvežiai vaikų geležinkelyje dirbo vėliausiai iki 1973 metų.
1961 metais vaikų geležinkeliui iš Rusijos perduotas pirmasis šilumvežis TU2-087, o dar po dešimtmečio, t. y. 1971 metais vaikų geležinkelio riedmenų parkas pasipildė dar dviem šilumvežiais TU3-039 ir TU3-040 iš Panevėžio (!) siaurojo geležinkelio. 1998 metais šilumvežis TU3-040 buvo nurašytas, o iki šiol keleivinius sąstatus traukia abu šilumvežiai TU2-087 ir TU3-039, kuris, beje, yra vienintelis išlikęs veikiantis visoje buvusios Tarybų Sąjungos teritorijoje. 1970 metais kelevinių vagonų parkas buvo papildytas 8 Pafawag tipo vagonais, iš kurių buvo sudaryti 2 keleiviniai sąstatai "Ereliukas" ("Орлятко") ir "Vėjelis" ("Витэрец").
1976 metais vykdant miesto gatvių rekonstrukcijos ir plėtros darbus, buvo panaikinta galinė Pionierių stotelė, o geležinkelio trasos ilgis sutrumpėjo iki 1,2 km. Nauja galine stotele tapo Vaikų miestelis, ši stotelė netrukus pervadinta į Pionierių. Taip pat verta paminėti tai, kad po Tarybų Sąjungos griūties abi galinės stotelės buvo pervadintos: Komjaunuolių į Parko ir Pionierių - į Saulės (arba Saulėtąją). Šalia Parko stotelės įrengtas lokomotyvų depas, kuriame laikomi ir taisomi abu geležinkelyje eksploatuojami šilumvežiai TU2-087 ir TU3-039.
Lvovo vaikų geležinkelio schema (http://www.dzd-ussr.ru/towns/lvov/index.html)
Šiuo metu vaikų geležinkelio keleivinių vagonų parką sudaro 4 Pafawag tipo keleiviniai vagonai, kuriuos dažniausiai traukia šilumvežis TU2-087, o manevrai (šilumvežio persikabinimas iš vieno sąstato galo į kitą) galinėse stotelėse. Teko skaityti, kad šilumvežis TU3-039 vaikų geležinkelio darbuotojų saugomas ir dirba tik ypatingomis progomis, tačiau mūsų vizito dieną Ukraina ruošėsi minėti Nepriklausomybės dieną, todėl vaikų geležinkelyje dirbo abu šilumvežiai (abu prikabinti skirtinguose traukinio galuose).
Šilumvežis TU3-039 šalia depo, 2007/08/23.
Šilumvežis TU2-087 šalia depo, 2007/08/23.
Šilumvežis TU2-087 iš kitos pusės, 2007/08/23.
Šilumvežis TU3-039 su traukiniu, kurio kitame gale važiuoja šilumvežis TU2-087, 2007/08/23.
Apžiūrėję vaikų geležinkelį, patraukėme atgal į Lvovo geležinkelio stotį ir ėmėme rūpintis rytdienos kelionės į Rahivą bilietais. Tos dienos pavakare eismo Lvovo geležinkelio stotyje buvo kur kas daugiau nei vidurdienį: pirmyn ir atgal zujo keleiviniai traukiniai, vagonus po stotį stumdė manevriniai šilumvežiai ČME3 bei prie sąstatų manevravo įvairių tipų ir serijų elektrovežiai.
Elektrovežis VL80T-1393 ir šilumvežis ČME3-4787, Lvovo geležinkelio stotis, 2007/08/23.
Elektrovežis VL80T-1379 ir ČS4 bei šilumvežis 2M62U-0289, Lvovo geležinkelio stotis, 2007/08/23.
Šilumvežis 2M62U-0289 su keleiviniu traukiniu Nr. 605/606 Lvovas - Rahivas, dar dažnai geležinkelių entuziastų vadinamas "Rahovozu", Lvovo geležinkelio stotis, 2007/08/23.
Elektrovežis VL80T-1178 su keleiviniu traukiniu Sankt Peterburgas - Lvovas, Lvovo geležinkelio stotis, 2007/08/23.
Šiek tiek pafotografavę stotyje, likusią dienos dalį nusprendėme praleisti mieste ir paragauti ukrainietiško alaus.
Rugpjūčio 24 dienos rytą pabudome pakilios nuotaikos, nes lauke švietė saulė ir mūsų laukė kelionė "Rahovozu" į Karpatų kalnus. Nors traukinys iš Lvovo stoties turėjo išvykti gerokai po pietų, išsiregistravome iš viešbučio ir bagažą palikę geležinkelio stoties bagažo saugykloje pirmą dienos pusę vaikščiojome po Lvovo senamiestį.
Maždaug apie 15.45 val. pajudėjome iš Lvovo. Atstumas nuo Lvovo iki Rahivo yra apie 250 km, tačiau traukinys kelyje užtrunka net 8 (!) valandas. Kadangi beveik visa linija (išskyrus Lvovo priemiestį) nuo Lvovo iki Rahivo yra neelektrifikuota, keleivinių traukinių traukai dažniausiai naudojami prekiniai šilumvežiai 2M62 ir 2M62U. Šį kartą kelionės bilietus nusipirkome 4 vietų kupe ir visą kelionę važiavome trise. Kelionės laiką efektyviai išnaudojome traukinių fotografijai.
Tik išvažiavus iš Lvovo, Khodorivo stotyje prasilenkėme su elektriniu traukiniu ER2-335, 2007/08/24.
Prasilenkimas su dyzeliniu traukiniu D1-566 Žuravno geležinkelio stotyje, 2007/08/24.
Apie 19 valandą mūsų traukinys lėtai įvažiavo į Ivano Frankivsko geležinkelio stotį. Pagal grafiką buvo numatytas maždaug 20 minučių sustojimas, kadangi turėjo keistis šilumvežiai ir lokomotyvo brigados. Nuo mūsų sąstato atsikabino šilumvežis 2M62U-0330, o vietoje jo prisikabino ir iki pat Rahivo traukė šilumvežis 2M62-1165.
Šilumvežis 2M62U-0330 su traukiniu Nr. 605/606 Lvovas - Rahivas ir šalia važiuojantis 2M62U-0160 su prekiniu traukiniu, Ivano Frankivsko geležinkelio stotis, 2007/08/24.
Estafetę perėmęs šilumvežis 2M62-1165, Ivano Frankivsko geležinkelio stotis, 2007/08/24.
Šiek tiek po 19 valandos, pajudėjome toliau į pietus. Pakeliui pro langą iki sutemų spėjome padaryti dar keletą nuotraukų.
Prasilenkimas su dyzeliniu traukiniu D1-768 Tarnovicų geležinkelio stotyje, 2007/08/24.
Dangus vis labiau temo, o horizonte ėmė ryškėti Karpatų kalnų viršūnės.
Vaizdas pro traukinio langą, 2007/08/24.
Važiuoti į Rahivą iš anksto tinkamai tam nepasiruošus buvo tikra avantiūra. Kadangi traukinys į galutinę stotį atvyko lygiai 12 valandą nakties, nenumanėme kur reikės praleisti naktį ir sulaukti ryto. Nors Rahivas ir nėra didelis miestelis, klajoti vidurį nakties nepažįstamoje vietovėje nebuvo gera mintis. Atsižvelgiant į tai, nusprendėme geriau likti geležinkelio stotyje arba bandyti laimę gauti kambarį Rahivo lokomotyvų brigadų poilsio namuose.
Pasibeldus į lokomotyvų brigadų poilsio namų duris, jas atidarė vidutinio amžiaus budėtoja. Šiap ne taip pavyko rasti bendrą kalbą ir įtikinti, jog mums reikia pernakvoti bent iki ryto. Mums skirtas kambarys kaip tik buvo trivietis, tačiau be jokių elementarių patogumų: tualetas bendrose patalpose, duše tik šaltas vanduo (todėl pats apsiprausiau praustuvėje tik iki pusės), lovos senos, įdubę ir girgždančios. Miegas buvo sunkus, tačiau bent žinojome, kad saugiai sulauksime ryto. O rugpjūčio 25 d. rytas išties buvo gražus: švietė saulė, kalnų viršūnėse kabojo rytinis rūkas, o Rahivo geležinkelio stoties perone stovėjo dyzelinis traukinys D1-628/745, atvykęs rytiniu reisu iš Kolomijos.
Dyzelinis traukinys D1-628/745 (Nr. 6441 Kolomija - Rahivas), Rahivo geležinkelio stotis, 2007/08/25.
Dyzelinis traukinys D1-628/745 (Nr. 6441 Kolomija - Rahivas), Rahivo geležinkelio stotis, 2007/08/25.
Rahivo geležinkelio stotis nedidelė, viso labo 5 keliai, 3 peronai. Geležinkelio bėgiai į pietus nuo Rahivo link Ukrainos - Rumunijos pasienio nenaudojami. Kursuoja keli vietinio ir tolimojo susisiekimo keleiviniai traukiniai, prekinių traukinių eismo beveik nėra. Kadangi dažnai pasitaiko, jog keleiviams vežti naudojami techniškai netvarkingų dyzelinių traukinių D1 vagonai, kuriuos paprastai traukia viena šilumvežio 2M62 ar 2M62U sekcija, Rahivo geležinkelio stotyje aktyviai naudojamas grąžos ratas, kuriuo pagalba šilumvežis gali keisti važiavimo kryptį, t. y. važiuoti mašinisto kabina į priekį.
Dyzelinis traukinys D1-768 (Nr. 6405 Ivano Frankivskas - Rahivas) atvyksta į Rahivo geležinkelio stotį, 2007/08/25.
Dyzelinis traukinys D1-768 (Nr. 6405 Ivano Frankivskas - Rahivas) Rahivo geležinkelio stotyje, 2007/08/25.
Šilumvežio 2M62-1088 sekcija, naudojama neveikiančio dyzelinio traukinio D1 vagonams traukti (Nr. 6441 Kolomija - Rahivas), Rahivo geležinkelio stotis, 2007/08/25.
Rugpjūčio 26 dienos rytą susikrovėme daiktus ir patraukėme atgal į geležinkelio stotį. Rahivo geležinkelio stotyje nusipirkome bilietus ir sėdome į dyzelinį traukinį D1-768. Kitas sustojimas mūsų planuose - Ivano Frankivskas.
Dyzelinis traukinys D1-768 (Nr. 6404 Rahivas - Ivano Frankivskas), Rahivo geležinkelio stotis, 2007/08/26.
Kalnų vaizdai visada yra nuostabūs. Dar smagiau, kai tokius vaizdus galima pamatyti pro seno dyzelinio traukinio langus. Na, o alkio ar troškulio jausmą galima numalšinti pačiame traukinyje močiučių parduodamu mineraliniu vandeniu, alumi ar beliašais, kurių valgyti turbūt geriau nerizikuoti.
Karpatų kalnai, 2007/08/26.
Linijoje tarp Rahivo ir Ivano Frankivsko nemažai viadukų, tunelių ir pralaidų, 2007/08/26.
Prasilenkimas su šilumvežio 2M62-1088 viena sekcija traukiamais dyzelinio traukinio D1 vagonais (Nr. 6441 Kolomija - Rahivas), Vorochtos geležinkelio stotis, 2007/08/26.
Karpatų kalnai, 2007/08/26.
Karpatų kalnai, 2007/08/26.
Prasilenkimas su dyzeliniu traukiniu D1-799 (Nr. 6405 Ivano Frankivskas - Rahivas), Jaremčia (Яремче) geležinkelio stotis, 2008/07/26.
Po keletos valandų atvykome į Ivano Frankivską. Ivano Frankivskas - miestas vakarų Ukrainoje, srities centras, įsikūręs maždaug apie 115 km į pietus nuo Lvovo. Mieste išplėtota lengvoji ir mašinų pramonė, taip pat įkurta Ivano Frankivsko lokomotyvų remonto gamykla, užsiimanti šilumvežių M62, TGK2, TGM3, TGM4, TGM23 ir kt. remontu. Kadangi geležinkelis neelektrifikuotas, tolimojo susisiekimo keleivinius ir prekinius traukinius traukia 2M62 ar 2M62U serijos šilumvežiai, į priemiestinius maršrutus važiuoja dyzeliniai traukiniai D1 arba mišrūs sąstatai, sudaryti iš ukrainietiško dyzelinio traukinio DPL1 vagonų ir šilumvežių 2M62U sekcijų, kurios prikabintos viename arba abiejuose sąstato galuose.
Dyzelinis traukinys DPL1-003, Ivano Frankivsko geležinkelio stotis, 2007/08/26.
Dyzelinis traukinys DPL1-003 iš kitos pusės, Ivano Frankivsko geležinkelio stotis, 2007/08/26.
Kairėje - dyzelinis traukinys DPL1, kurio priekyje prikabinta šilumvežio 2M62-1235 sekcija, kitame gale - šilumvežio 2M62-1001 sekcija, dešinėje - dyzelinis traukinys D1-628/745, Ivano Frankivsko geležinkelio stotis, 2007/08/26.
Manevruoja šilumvežis ČME3-6032, Ivano Frankivsko geležinkelio stotis, 2007/08/26.
Šilumvežis 2M62U-0157 su firminiu traukiniu Nr. 43/44 "Prikarpatė" Ivano Frankivskas - Kijevas, Ivano Frankivsko geležinkelio stotis, 2007/08/26.
Praleidę keletą valandų geležinkelio stotyje, toliau patraukėme į miestą. Ivano Frankivskas - sąlyginai nedidelis miestas, kuriame gyvena apie 218000 gyventojų, tačiau centrinė miesto salis sutvarkyta, šiltą vasaros dieną miesto aikštėse, skveruose ar lauko kavinėse laiką leidžia miesto gyventojai ir svečiai, tarp kurių dauguma - turistai, toliau traukiantys į Karpatų kalnus.
Rugpjūčio 27 dienos rytą patraukėme į geležinkelio stotį, kur ruošėmės važiuoti atgal į Lvovą, o iš ten - "šokti" į keleivinį traukinį Truskavecas - Ryga ir grįžti į Vilnių. Nusipirkę bilietus, išėjome į peroną, kuriame jau stovėjo mūsų traukinys (negaliu prisiminti koks maršrutas).
Šilumvežis 2M62-0771, važiuojantis prisikabinti prie vieno iš keleivinių traukinių, Ivano Frankivsko geležinkelio stotis, 2007/08/27.
Šilumvežis "hibridas" 2M62U-0177/0160, važiuojantis prisikabinti prie mūsų traukinio į Lvovą, Ivano Frankivsko geležinkelio stotis, 2007/08/27.
Už poros valandų vėl buvome Lvove. Kadangi traukinys Truskavecas - Ryga į Lvovo stotį turėjo atvykti dar už poros valandų, nusprendėme į miestą neiti, o laiką praleisti pačioje geležinkelio stotyje. Čia atsisveikinome su Larsu, kuris liko Lvove ilgesniam laikui ir patraukė į viešbutį. Tuo tarpu Lvovo geležinkelio stotyje vėl dundėjo keleiviniai sąstatai. manevravo elektrovežiai ir šilumvežiai.
Elektrovežis VL80T-1472 su keleiviniu traukiniu Sankt Peterburgas - Lvovas, Lvovo geležinkelio stotis, 2007/08/27.
Elektrovežis VL10-1482 ir kiti elektrovežiai VL11M, Lvovo-vakarų depas, 2007/08/27.
Pirmą kartą gyvenime gyvai pamatytas "akvariumas" - originalus (iki modernizacijos) keleivinis elektrovežis ČS4-042 su keleiviniu traukiniu, Lvovo geležinkelio stotis, 2007/08/27.
Atvykus mūsų traukiniui, dar spėjome spaudos kioske nuspirkti alaus ir saulėgrąžų, įsitaisėme vagono kupe ir lėtai pajudėjome link Lietuvos. Iš tikrųjų dabar sunku pasakyti, ar mane paveikė per visas dienas susikaupęs nuovargis, geri įspūdžiai ar išgerto alaus kiekis, tačiau visą naktį traukinyje miegojau kaip užmuštas. Rugjūčio 28 d. vidurdienį išlipome Vilniuje...
Šilumvežis M62-1549 su keleiviniu traukiniu Truskavecas - Ryga, Vilniaus geležinkelio stotis, 2007/08/28.
Kelionės metu pamatyti/nufotografuoti geležinkelio riedmenys (identifikuoti):
Šilumvežiai: 2M62U-0314 (BČ), M62-1108 (BČ), ČME3T-7436 (BČ), ČME3-3326 (BČ), 2M62-1008 (BČ), TU2-087 (UZ), TU3-039 (UZ), ČME3-4787 (UZ), 2M62U-0289 (UZ), 2M62U-0330 (UZ), 2M62U-0160/xxxx (UZ), 2M62-1165 (UZ), 2M62-1088 (UZ), 2M62-0876 (UZ), 2M62-1235 (UZ), 2M62-1001 (UZ), ČME3-6032 (UZ), 2M62U-0181 (UZ), 2M62U-0176 (UZ), 2M62U-0157 (UZ), 2M62-0771 (UZ), 2M62U-0177/0160 (UZ), 2M62-1244 (UZ), 2M62U-0285 (UZ), ČME3-1325 (UZ), M62-1549 (BČ).
Elektrovežiai: VL40U-1395-2 (UZ), VL10-1492 (UZ), VL11M-109 (UZ), VL80T-1393 (UZ), VL80T-1379 (UZ), VL80T-1178 (UZ), KVR ČS4-199 (UZ), VL10-1486 (UZ), VL80T-1472 (UZ), VL10-1482 (UZ), VL11M-080 (UZ), VL80K-429 (UZ).
Dyzeliniai traukiniai: DR1P-118 (BČ), D1-566 (UZ), D1-768 (UZ), D1-628/745 (UZ), D1-768 (UZ), D1-799 (UZ), DPL1-003 (UZ), D1-537 (UZ), DR1A-220 (UZ), 620M-004 (UZ).
Elektriniai traukiniai: ER9T-678 (BČ), ER2-305 (UZ), ER2-335 (UZ), ER2-7246 (UZ).
BČ - Baltarusijos geležinkelių riedmuo, UZ - Ukrainos geležinkelių riedmuo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą