[2010/07/05 - 2010/07/14] Ukraina: Vilnius - Minskas - Mariupolis - Doneckas - Vilnius

Po pirmosios kelionės į Ukrainą praėjo trys metai ir mano galvoje vėl ėmė kirbėti mintys apie kitą kelionę į Ukrainą. Šįkart nusprendžiau patraukti į rytinę Ukrainos dalį - aplankyti vieną iš sunkiosios pramonės centrų Mariupolį. Galbūt kils klausimas, kodėl pasirinkau būtent Ukrainą. Mano pasirinkimą lemė keletas priežasčių. Visų pirma Lietuvos Respublikos piliečiams nereikia vizų, norint patekti į Ukrainą (keliaujant traukiniu reikalinga nebent tranzitinė Baltarusijos viza). Antra, Ukrainoje yra labai didelė įvairovė skirtingų geležinkelio riedmenų, o mano sprendimą keliauti į Mariupolį nulėmė tai, kad visoje rytų Ukrainoje (apskritai vienoje iš nedaugelio šalių) iki šiol eksploatuojami tikri "dinozaurai" - prekiniai elektrovežiai VL8, apie kuriuos papasakosiu vėliau. Na, ir buvo trečioji priežastis - industriniai peizažai.

Kadangi kiti kelionės variantai skristi lėktuvu (per brangu ir nepatogu) ar važiuoti autobusu (per Lenkiją,  didelis atstumas) manęs nedomino, pasirinkau keliauti traukiniu per Minską, juolab iš Minsko važiavo tiesioginis traukinys Nr. 383 Minskas - Mariupolis. Liepos 5 d. su kelionės draugu Eimantu Vilniaus geležinkelio stotyje sėdome į traukinį ir pajudėjome link Minsko, iš kurio planavome keliauti toliau į Mariupolį.

Atvykus į Minską, laukė ilga, maždaug apie pusantros paros trukmės kelionė iki galutinio tikslo. Apžiūrėję Minsko centrą, sočiai pavakarieniavę, patogiai įsitaisėme kupe tipo vagone ir iš lėto pajudėjome. Mūsų traukinys iš Minsko važiavo pro Žlobiną, Gomelį, Bachmačą, Konotopą, Vorožbą, Sumus, Charkovą, Kupianską, Krasnyj Liman, Donecką iki pat Azovo jūros pakrantėje įsikūrusio Mariupolio. Kadangi traukinys iš Minsko pajudėjo vėlai vakare, Ukrainą pasiekėme tik kitos dienos ryte.

Kadangi kelionė buvo ilga, kai kuriose geležinkelio stotyse buvo keičiami mūsų traukinį traukę lokomotyvai ir juos valdančios brigados. Liepos 6 dieną apie 9 valandą ryto sustojome Bachmačo (Černigovo sritis) geležinkelio stotyje. Čia mūsų traukinį traukusį šilumvežį 2TE116 pakeitė keleivinis elektrovežis ČS4-195.

Elektrovežis ČS4-195 su traukiniu Nr. 383 Minskas - Mariupolis Bachmačo geležinkelio stotyje, 2010/07/06.

Kelionė iki pat Donecko srities buvo pakankamai nuobodi, kadangi mus nuolatos lydėjo tas pats, nesikeičiantis peizažas ir pakeliui neteko pamatyti ypatingai daug traukinių ar įdomių geležinkelio riedmenų. 

Vakarop pravažiavę Charkovą sustojome Kupiansko (tikliau Kupiansk-Uzlovoj) geležinkelio stotyje, nuo kurios toliau į pietus vedė neelektrifikuotas geležinkelis. Kol buvo keičiami lokomotyvai, spėjome padaryti keletą prekinių elektrovežių VL80K nuotraukų, kurie dažnai naudojami ir keleivinių traukinių eisme.

Elektrovežis VL80K-085, Kupiansk-Uzlovoj geležinkelio stotis, 2010/07/06.

Elektrovežis VL80K-044 su keleivinio traukinio Nr. 305 Charkovas - Lipeckas vagonais, Kupiansk-Uzlovoj geležinkelio stotis, 2010/07/06.

Gerokai po vidurnakčio pabudau ir pažiūrėjau pro vagono langą. Buvo giedra liepos 7 dienos naktis, o tolumoje švietė mėnesiena. Horizonte pasirodė keistos formos kalnai ir tik išsibudinęs supratau, kad važiuojame pro gamyklų ir terikonų išvagotą Donecko sritį. Terikonas - tai kalva arba paprasčiau sakant sąvartynas iš bergždžiųjų uolienų, kurios iškeltos į žemės paviršių iš požeminių kasyklų. Toks peizažas mus lydėjo iki pat Mariupolio. Liepos 7 dienos vidurdienį įvažiavome į Mariupolio geležinkelio stotį, kur mus pasitiko vietinis geležinkelių entuziastas ir fotografas Dmitrijus.

Mariupolis - Azovo jūros uostamiestis pietryčių Ukrainoje, kuriame gyvena apie 500 tūkst. gyventojų. Miestas yra stambus metalurgijos ir mašinų gamybos pramonės centras. Veikia du dideli "Azovstal" ir "Iljič" (МК имени Ильича) metalurgijos kombinatai, kurių dydis ir produkcijos mastai atima žadą. Pavyzdžiui Iljičiaus metalurgijos kombinatas šiaurinėje miesto dalyje nusidriekęs apie 11 km, jame dirba apie 48 tūkst. darbuotojų. Kombinatą neseniai privatizavo Ukrainos oligarchas Rinatas Achmetovas, kuriam taip pat priklauso ir "Azovstal" metalurgijos kombinatas (holdingas "Metinvest"). Šiame kombinate dirba apie 15 tūkst. darbuotojų, tačiau gamybos apimtimis nenusileidžia. Be metalurgijos kombinatų taip pat veikia mašinų gamybos koncernas "Azovmaš", Mariupolio jūrų prekybos uostas, Azovo jūrinių laivų remonto gamykla ir kt. Nesigilinant į skaičius, galima paminėti, kad bendros Mariupolyje pagamintų produktų realizavimo apimtys sudaro apie 50,5 mlrd. grivnų arba 30,8 proc. visų Donecko srityje pagaminamų ir prekyboje realizuojamų prekių. Kadangi mieste vyrauja sunkioji pramonė, Mariupolis yra laikomas vienu iš labiausiai užterštų miestų Ukrainoje (reikia manyti, lyginant su Pripete). Didžiausi miesto teršėjai yra abu metalurgijos kombinatai, iš kurių į aplinkos orą  (reikia manyti, ir į vandenį bei dirvožemį) patenka įvairūs teršalai. Vaikštant po miestą nuolatos jautėsi nuo kombinatų sklindantis specifinis kvapas, kuris dirgino kvėpavimo takus. Dėl nepavydėtinos miesto gyventojų padėties ir su tuo susijusių sveikatos problemų reikėtų kaltinti ne tik atsainų požiūrį į aplinkos apsaugos klausimus, bet ir netinkamai parinktą "Azovstal" metalurgijos kombinato padėtį miesto atžvilgiu (kombinatas pastatytas XX amžiaus 4 dešimtmetyje, industrializacijos metu). Kadangi mieste vyrauja vakarų ir pietvakarių krypties vėjai, teršalai nusėda ant miesto centrinės dalies ir tankiausiai apgyvendintų rajonų. Be to, ant pat Azovo jūros pakrantės įrengtas kombinato šlako atliekų sąvartynas, todėl didelė dalis teršalų patenka į jūrą (miesto paplūdimiuose uždrausta maudytis, tačiau vietiniai gyventojai draudimų nepaiso).

"Azovstal" metalurgijos kombinatas Mariupolyje, 2010/07/11.

Popiet patraukėme į Mariupolio geležinkelio stotį, iš kurios toliau ketinome patraukti į miesto centrą. Mariupolio geležinkelio stotis nedidelė, skirta priimti ir išleisti keleivinius traukinius, praleisti į jūrų uostą ir iš jo važiuojančius prekinius traukinius. Mariupolio geležinkelio stotyje pirmą kartą savo akimis gyvai pamačiau keleivinius elektrovežius ČS2 ir prekinius elektrovežius VL8. 

Elektrovežis ČS2-698, Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/07.

Elektrovežis VL8-796 su prekiniu traukiniu važiuoja į uostą, Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/07.

Šilumvežis ČME3T-7366 (Mariupolyje dirbantys ČME3 serijos šilumvežiai apklijuoti lipdukais ir užrašais, ant kurių lotyniškomis raidėmis parašyta "Mariupol"), Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/07. 

Elektrovežiai VL8M-1215 ir VL8-796, Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/07.

Paskutinėje nuotraukoje užfiksuoti tos pačios serijos elektrovežiai VL8M-1215 ir VL8-796, kurie pagaminti skirtingose gamyklose. Elektrovežis VL8M-1215 pagamintas Novočerkasko (Rusija) elektrovežių gamykloje, elektrovežis VL8-796 - Tbilisio (Gruzija) elektrovežių gamykloje. Tai galima atpažinti pagal gamyklines lenteles ant elektrovežių priekio. Vienoje lentelėje puikuojasi užrašas НЭВЗ, kitoje - ТЭВЗ.

Prekiniai elektrovežiai VL8 serijiniu būdu gaminti nuo 1955 metų iki 1967 metų Novočerkasko (Rusija), Tbilisio (Gruzija) ir Vorošilovogrado (Lugansko, Ukraina) gamyklose, iš viso pagaminti 1723 egzemplioriai (numeracija nuo 001 iki 1723). 

Pagrindinės elektrovežio VL8 techninės charakteristikos:

1. paskirtis: prekinis;

2. srovės tipas: nuolatinė;

3. suminė galia: 5700 AG (4200 kW);

4. vėžės plotis: 1520 mm;

5. elektrovežio masė: 180 t;

6. ašinė apkrova: 22,5 t;

7. ašinė formulė: 2o+2o+2o+2o;

8.aširačių diametras: 1200mm;

9. gabaritas: 1-T;

10. maksimalus plotis: 3106 mm;

11. maksimalus aukštis: 5080 mm;

12. maksimalus ilgis: 27520 mm;

13. minimalus kreivės spindulys: 120 m.

Elektrovežių VL8 projektavimo darbai pradėti 1952 metais, vadovaujant pagrindiniam Novočerkasko elektrovežių gamyklos konstruktoriui B.V. Suslovui. 1953 metų kovo mėnesį buvo pagamintas pirmasis elektrovežio egzempliorius, kuriam iš pradžių suteikta serija ir numeris N8-001 (Н8-001). Toks žymėjimas reiškė "Novočerkasko" ir "aštuonių ašių". 1955 metais pagaminti elektrovežiai N8, kurių numeracija buvo nuo 002 iki 008. Vykdant Tarybų Sąjungos 1956-1960 metų penkmečio planus, buvo nustatytas tikslas pagaminti 400  elektrovežių vienetų, kurie pirmiausia turėjo būti perduoti eksploatuoti į Uralo ir Sibiro geležinkelių magistrales. Atsižvelgiant į tai, 1956 metais Novočerkasko elektrovežių gamykloje pradėta serijinė elektrovežių N8 gamyba, o siekiant padidinti gamybos apimtis - šios serijos elektrovežius nuo 1957 metų pradėta gaminti ir Tbilisio elektrovežių gamykloje. Taip pat verta pažymėti, kad kai kuriuos mazgus (kėbulą ir vežimėlius) taip pat gamino Vorošilovogrado (Lugansko) šilumvežių gamykla. Visgi, per visą gamybos laikotarpį Novočerkasko elektrovežių gamykloje pagaminta 430 vienetų elektrovežių, Tbilisio elektrovežių gamykloje - 1293 vienetai. Nuo 1963 metų elektrovežiams suteikta VL8 (ВЛ8) serija. Raidės VL žymėjo Vladimiro Lenino inicialus, o skaičius - ašių kiekį. Iki 1961 metų šios serijos elektrovežiai buvo patys galingiausi visoje Tarybų Sąjungoje. Ukrainoje elektrovežiai VL8 eksploatuojami tik Padneprės ir Donecko geležinkelių apygardose.

Šiek tiek išsiplečiant galima paminėti, kad Donecko apygardos geležinkelių veiklos pradžia datuojama 1869 metų gruodžio 23 d., kai buvo atidaryta Kursko - Charkovo - Azovo magistralė, davusi pradžią ir kitų pramonės objektų statybai regione. Jau 1878 metais geležinkeliuose buvo 15 garvežių depų, iš kurių stambiausi buvo Debalcevo, Popasnoje, Kramatorsko ir Nikitovkos. Iš viso eksploatacijoje buvo 92 garvežiai. 1900 metais riedmenų parkas išaugo iki 712 garvežių. Augant sunkiosios pramonės objektams, plečiantis geležinkelių infrastruktūrai ir daugėjant pervežamų krovinių kiekiams, 1935 metais pagal visoje Ukrainoje pervežamų krovinių nomenklatūrą, Donecko geležinkeliuose 42 proc.  sudarė anglis ir 15 proc. juodieji metalai. Šiuo metu Donecko geležinkeliai driekiasi per Donecko, Lugansko, dalį Dnepropetrovsko, Zaporožės ir Charkovo sritis. Bendras geležinkelių kelių ilgis sudaro 2927 km, veikia 239 geležinkelio stotys, 12 lokomotyvų depų, 17 vagonų depų. Didžioji dalis geležinkelio tinklo elektrifikuota (nuolatinė srovė).

Donecko geležinkelių tinklas. Žydra spalva - nuolatinės srovės geležinkeliai, mėlyna spalva - kintamosios srovės geležinkeliai, žalia spalva - neelektrifikuotos geležinkelio linijos (http://www.http://www.bueker.net/) 

Liepos 8 d. ryte susitikome su Dmitrijumi, kuris mus pažadėjo nuvežti prie "Iljičiaus" metalurgijos kombinato nufotografuoti šilumvežius M62UP, vežančius karštą šlaką tiesiai iš kombinato į šalia esantį sąvartyną. Kadangi geležinkelio atkarpa nuo kombinato iki šlako sąvartyno praeina pro dalį miesto teritorijos, kuri nėra aptverta ir saugoma apsaugos darbuotojų,  greitai atvykome tramvajumi į vietą ir ėmėme laukti traukinių. Už keliolikos minučių išgirdome šilumvežio švilpuko garsą, dar po kelių minučių iš kombinato teritorijos pajudėjo šlako sąstatas, kurį traukė šilumvežis M62UP-0008.

Šilumvežis M62UP-0008 su šlako sąstatu, Mariupolis, 2010/07/08.

Pravažiavus šiam sąstatui, aukštu pylimu patraukėme link šlako sąvartyno. Dar už maždaug 15 minučių pamatėme antrą iš kombinato išvažiuojantį sąstatą, kurio priekyje buvo šilumvežis TEM2U-8968, o gale - M62UP-0007.

Šilumvežis TEM2U-8968 ir sąstato gale - M62UP-0007, Mariupolis, 2010/07/08.

Netrukus pakrūmėmis ir grioviais atsidūrėme sąvartyno teritorijoje, nors jokių tvorų ar ženklų, draudžiančių lankytis teritorijoje, nepastebėjome. Visgi, kad neatkreiptume kombinato darbuotojų dėmesio, Dmitrijus patarė fotografuoti iš toliau. Tuo metu kelyne darbavosi keletas šilumvežių, vienas šlako sąstatas jau buvo ištuštintas, kitas dar tik buvo ruošiamas išpylimui.

Šilumvežiai M62UP-0022 ir M62UP-0007, nuotraukoje matomas iš kaušinių vagonų išpilamas šlakas, Mariupolis, 2010/07/08.

Užtektinai padarę nuotraukų, kaip partizanai tomis pačiomis pakrūmėmis ir grioviais patraukėme atgal link tramvajaus stotelės. Beeinant kelio sankasa, mus netikėtai "užklupo" dar vienas iš kombinato pajudėjęs sąstatas, kurį traukė anksčiau jau matytas šilumvežis M62UP-0008. 

Šilumvežis M62UP-0008 su šlako sąstatu (fone matosi marteno cecho kaminai), Mariupolis, 2010/07/08.

Turiu prisipažinti, kad norėdamas padaryti gerą kadrą, iš tiesų smarkiai rizikavau. Kadangi geležinkelis tarp sąvartyno ir kombinato paklotas ant aukšto pylimo, teko atsistoti ir fotografuoti maždaug 1-1,5 metro atstumu nuo kraštinio bėgio, nes toliau pasitraukti į šoną nebuvo galimybės. Ir mane gasdino ne tai, kad stoviu pernelyg arti pravažiuojančio traukinio, o tai, kad nuo kaušinių vagonų dvelkė stiprus karštis, o jų viršus buvo atviras. Jeigu vežamas šlakas suteliūškuotų, tikėtinas pasekmes galima įsivaizduoti...

Taip pat galima paminėti, kad tiek "Iljičiaus, tiek "Azovstal" kombinatų vidiniai geležinkeliai sudaro atskiras sistemas su geležinkelio stotimis, lokomotyvų depais ir naudojamomis signalizacijos priemonėmis (beje, naudojama automatinė blokuotė). Taip pat kiekvienas kombinatas turi savo atskirus lokomotyvų parkus, kurio dydis svyruoja nuo 75 iki 100 vienetų lokomotyvų. Daugiausia eksploatuojama manevrinių  (TEM1, TEM2, TGM4 su modifikacijomis, TGM6 su modifikacijomis), pramonių (M62UP, tik "Iljičiaus" kombinate), magistralinių (2M62U, tik "Iljičiaus" kombinate) šilumvežių, taip pat "Azovstal" kombinate yra keletas prekinių elekrovežių VL8, kurie plieno gamybos žaliavą arba gatavą produkciją gabena tarp kombinato ir Sartanos geležinkelio stoties, iš kurios toliau sąstatai juda į kitus Ukrainos regionus arba eksportuojama į užsienį.

Pažymėtina, kad mūsų pamatyti šilumvežiai M62UP taip pat yra unikalūs, kadangi yra naudojami išskirtinai Ukrainos sunkiosios pramonės objektuose. Šilumvežių M62UP gamyba Lugansko šilumvežių gamykloje pradėta 1988 metais ir užbaigta 1995 metais, iš viso pagaminta 40 vienetų. Tikėtina, kad tuo laikotarpiu vykę sudėtingi geopolitiniai procesai (Tarybų Sąjungos griūtis, Ukrainos nepriklausomybės atgavimas, persiorientavimas dirbti rinkos sąlygomis ir kt.) lėmė tokias mažas šių šilumvežių gamybos apimtis.

Liepos 9 d. rytas išaušo lietingas ir niūrus. Visą dieną be perstojo lijo, o mieste jautėsi nuo metalurgijos kombinatų sklindantis kvapas. Dmitrijus juokavo, kad į Mariupolį atvykę kitų miestų futbolo komandų žaidėjai greitai padūsta nuo kvapo ir tai atsispindi varžybų rezultate. Vakare nurimus lietui keletą valandų fotografavome traukinius pačioje Mariupolio stotyje.

Elektrovežiai ČS7-316 ir ČS2-751, Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/09.

Elektrovežis ČS7-316 su traukiniu Nr. 84 "Azov" Mariupolis - Kijevas, Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/09.

Pro stotį pravažiavo keletas prekinių traukinių. Elektrovežiai VL8M-594 ir VL8M-483, Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/09.

Elektrovežis (modernizuotas) ČS2-706 su traukiniu Nr. 622 Mariupolis - Charkovas), Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/09.

Regioniniuose maršrutuose kursuoja ER2T ir EPL2T serijos elektriniai traukiniai. Traukinys ER2T-7245, Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/09.

Esant keleivinių traukos riedmenų trūkumui, dažnai naudojami prekiniai elektrovežiai ar šilumvežiai. Elektrovežis VL8M-1584 su traukiniu Nr. 69 Lvovas - Mariupolis, Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/09.

Liepos 10 d. suplanavome kelionę į Donecką. Kadangi ryte leidome sau ilgiau pamiegoti, vėliau užsukus į geležinkelio stotį, nebebuvo traukinio, kuriuo galėtume keliauti į Donecką. Teko rinktis kelionę autobusu. Atstumas tarp Mariupolio ir Donecko yra apie 115 km, tačiau tarp miestų kas 15 minučių zuja "Bogdan" markės autobusai, kurie nuolatos būna perpildyti. Jeigu pradiniame kelionės taške dar yra galimybė atsisėsti, tai pakeliui įlipę keleiviai priversti spaustis ir stovėti.

Doneckas - srities centras, penktas pagal gyventojų skaičių (apie 950 tūkst.) miestas. Miesto pradžia laikomi 1869 metai, kai Velso (Jungtinės Karalystės) komersantas Džonas Jūzas (John Hughes) pradėjo statyti metalurgijos kombinatą ir atidarę keletą šachtų. Mieste, kuris iš pradžių buvo vadinamas Juzovka, gyveno apie 50 tūkst. gyventojų. Miesto statusas suteiktas 1917 metais, o 1924 metais pavadintas Stalino miestu (J.Stalino garbei). Donecko miesto vardas suteiktas 1961 metais pagal Doneco upės pavadinimą, kai po J.Stalino mirties buvo keičiami jo kulto metu suteikti pavadinimai. Pagal sunkiosios pramonės gamybos rodiklius Doneckas yra antrasis miestas po Mariupolio. Mieste veikia juodosios ir spalvotosios metalurgijos kombinatai, naudingųjų iškasenų kasyklos, kokso chemijos, mašinų gamybos ir kt. gamyklos.

Šilumvežiai M62UP-0024 ir TMG6V-0162, Donecko metalurgijos kombinatas "Doneckstal" ("Донецксталь"), 2010/07/10.

Elektrovežis VL8M-639 su prekiniu traukiniu, Donecko geležinkelio stotis, 2010/07/10.

Kadangi pagrindinėje Donecko geležinkelio stotyje traukinių eismas buvo mažas, nusprendėme visą dieną skirti pažintiniam poilsiui miesto centre.

Liepos 11 d. vėl susitikome su Dmitrijumi. Po trumpų diskusijų buvo nutarta važiuoti iki "Азов кольцо", t.y. tarpstočio, jungiančio "Azovstal" metalurgijos kombinatą su Sartanos geležinkelio stotimi. Atvykus į vietą, ilgai laukti nereikėjo - netrukus nuo Sartanos geležinkelio stoties pusės pravažiavo rezervinis elektrovežis VL8M-1421. 

Elektrovežis VL8M-1421, tarpstotis Sartana - Azovstal, 2010/07/11.

Dar maždaug po pusvalandžio iš kombinato pajudėjo prekinis traukinys, kurio priekyje buvo šilumvežis TEM7A-0034. Buvo karšta, todėl šilumvežio mašinistas važiavo atidaręs kabinos duris. Pamatęs mus, stovinčius šalia bėgių, staigiai griebė šalmą ir užsimaukšlino ant galvos. Na, iš šono vaizdas atrodė keistai ir galvon piršosi mintis, ar tikrai traukinio mašinistui reikalingas šalmas. O gal tai tik darbų saugos parodija?

Šilumvežis TEM7A-0034, tarpstotis Azovstal - Sartana, 2010/07/11.

Kadangi buvome netoli pagrindinio geležinkelio tarpstočio Sartana - Mariupolis, nusprendėme į Mariupolio geležinkelio stotį grįžti pėščiomis, einant šalia geležinkelio bėgių. Pirmasis į kadrą papuolęs keleivinis traukinys Nr. 83 "Azov" Kijevas - Mariupolis.

Elektrovežis ČS2-642 su traukiniu Nr. 83 "Azov" Kijevas - Mariupolis, tarpstotis Sartana - Mariupolis, 2010/07/11.

Po dviejų valandų tas pats traukinys išvažiavo atgal, tik šįkart jį traukė žalios spalvos elektrovežis ČS2-086.

Elektrovežis ČS2-086 su traukiniu Nr. 84 "Azov" Mariupolis - Kijevas, tarpstotis Mariupolis - Sartana, 2010/07/11.

Taip pat tarpstočiu pravažiavo keletas prekinių traukinių, tačiau apskritai eismas nebuvo didelis.

Elektrovežis VL8M-804 su prekiniu traukiniu, tarpstotis Mariupiolis - Sartana, 2010/07/11.

Elektrovežis ČS2-642 su traukiniu Nr. 622 Mariupolis - Charkovas, tarpstotis Mariupolis - Sartana, 2010/07/11.

Galiausiai grįžome į stotį. Skaudėjo kojas ir jaučiau nuovargį, todėl labiausiai už viską norėjau skaniai pavalgyti ir griūti į lovą ar bent jau pasėdėti paplūdimyje. Netrukus suskambo Dmitrijaus mobilusis telefonas. Skambino jo draugas, kuris dirba traukinio mašinistu. Pasiūlė vakare pakeliauti elektrovežio VL8M-1215 kabinoje. Išgirdęs tokį pasiūlymą, pajaučiau antrą kvėpavimą, skaudančios kojos neberūpėjo ir sutikau. Kadangi iki kelionės buvo likę nedaug laiko, greitai nubėgome į šalia stoties esančią parduotuvę, nusipirkome alaus, batoną ir  keletą pieniškių dešrelių, kurias draugiškai pasidalinome ir suvartojome čia pat stotyje, prie elektrovežio VL8M-1215. 

Elektrovežio VL8M-1215 mašinisto kabinoje, Mariupolio geležinkelio stotis, 2010/07/11.

Elektrovežis važiavo rezervu nuo Mariupolio iki Sartanos, kurioje turėjo prisikabinti prie prekinio traukinio ir važiuoti toliau iki Volnovachos, kuri nutolusi apie 60 km į šiaurę nuo Mariupolio. Kadangi jau buvo vėlus vakaras, greitai sutemo, nusprendėme su Dmitrijumi grįžti į Mariupolio stotį, iš kurios patraukiau į poilsio namus.

Elekrovežis VL8M-1215, Sartanos geležinkelio stotis, 2010/07/11.

Išaušo liepos 12 dienos rytas - tai buvo paskutinė mūsų vizito Mariupolyje diena, kadangi liepos 13 d. vidurdienį turėjome išvažiuoti atgal į Minską. Didelių planų nekūrėme, todėl didžiąją dalį laiko praleidome fotografuodami traukinius Mariupolio stotyje. 

Mariupolio geležinkelio stoties vaizdas nuo pėsčiųjų tilto (vakarinis pikas), tolumoje matosi "Azovstal" metalurgijos kombinato šlako sąvartynas, 2010/07/12.

Liepos 13 dieną priešpiet susikrovėme lagaminus ir iš poilsio namų patraukėme į geležinkelio stotį, kurioje jau stovėjo mūsų traukinys Nr. 384 Mariupolis - Minskas. Atsisveikinome su Dmitrijumi ir jo draugais, sutarėme kada nors susitikti Vilniuje (tikiuosi, kad tai įvyks) ir išvažiavome. Apibendrindamas kelionės įspūdžius, galiu pasakyti, kad prieš kelionę pamatyti vaizdai internete nuteikė optimistiškai. Tačiau atvykus į Mariupolį, jau pirmą dieną mane ištiko kultūrinis ir socialinis šokas. Buvo sunku patikėti, kad toks miestas, iš sunkiosios pramonės generuojantis dideles pajamas, socialine prasme yra smarkiai atsilikęs nuo vakarų Ukrainos (pvz. Lvovo). Ką jau kalbėti apie ekologines problemas kaip didelė oro ir vandens tarša. Bet turbūt taip jau yra, kad visi įspūdžiai bėgant laikui po truputį susigula atmintyje, išsigrynina ir lieka tik geri prisiminimai. Jeigu darbar paklaustų, ar važiuočiau antrą kartą į Mariupolį, atsakyčiau teigiamai.

Na, ir desertui keletas pakeliui į Minską padarytų nuotraukų.

Dyzelinis traukinys D1-741, Debalcevės geležinkelio stotis, 2010/07/13.

Šilumvežis 2TE116-1267 su traukiniu Nr. 384 Mariupolis - Minskas, Debalcevės geležinkelio stotis, 2010/07/13.

"Svečias" iš Rusijos. Elektrovežis VL80T-845, Bachmačo geležinkelio stotis, 2010/07/14.

Dyzelinis traukinys DR1A-323, Gomelio geležinkelio stotis (Baltarusija), 2010/07/14. Tai yra paskutinė kelionės nuotrauka.

Kelionės metu pamatyti/nufotografuoti geležinkelio riedmenys (identifikuoti):

Šilumvežiai: ČME3-3850 (UZ), ČME3-2083 (UZ), ČME3T-7365 (UZ), ČME3T-7366 (UZ), M62UP-0007 (MK "Iljičius"), M62UP-0008 (MK "Iljičius"), M62UP-0022 (MK "Iljičius"), M62UR-0088 (MK "Iljičius"), TEM7-0055 (MK "Azovstal"), ČME3-1674 (UZ), ČME3-2242 (UZ), TEM2U-8968 (MK "Iljičius"), M62UP-0024 (MK "Doneckstal"), TGM6B-0162 (MK "Doneckstal"), TEM7A-0034 (MK "Azovstal"), ČME3-1122 (UZ), ČME3-4860 (UZ), 2TE116-1267 (UZ).

Elektrovežiai: VL80K-085 (UZ), VL80K-044 (UZ), KVR ČS4-195 (UZ), ČS2-755 (UZ), ČS2-698 (UZ), VL8-796 (UZ), VL8-1084 (UZ), VL8M-1215 (UZ), KVR ČS2-354 (UZ), ČS2-578 (UZ), VL8M-767 (UZ), VL8M-815 (UZ), VL8M-1172 (MK "Azovstal"), ČS7-316 (UZ), ČS2-751 (UZ), VL8M-594 (UZ), VL8M-483 (UZ), KVR ČS2-706 (UZ), VL8M-793 (UZ), VL8-1059 (UZ), VL8M-1584 (UZ), ČS2-063 (UZ), VL8M-100 (UZ), VL8M-529 (UZ), VL8M-594 (UZ), VL8M-639 (UZ), ČS2-086 (UZ), ČS2-642 (UZ), ČS2-707 (UZ), VL8M-804 (UZ), VL8M-1421 (MK "Azovstal"), VL8M-1484 (UZ), ČS2-047 (UZ), ČS2-632 (UZ), VL8M-443 (UZ), ČS2-656 (UZ), VL8-765 (UZ), ČS2-702 (UZ), ČS2-782 (UZ), VL80T-845 (RŽD).

Dyzeliniai traukiniai: D1-741 (UZ), DR1A-323 (BČ).

Elektriniai traukiniai: EPL2T-003 (UZ),  ER2T-7108 (UZ), ER2T-7193 (UZ), ER2T-7245 (UZ), ER2T-7107 (UZ), EPL2T-009 (UZ), ER2T-7111 (UZ), ER2T-7141 (UZ), ER2T-2202 (UZ).

UZ - "Ukrainos geležinkelių" riedmuo, BČ - "Baltarusijos geležinkelių" riedmuo, RŽD - "Rusijos geležinkelių" riedmuo.