[2019/05/22 - 2019/05/25] Latvija: Vilnius - Ryga - Daugpilis - Vilnius

Nors Latvija yra viena iš mūsų valstybės kaimynių, iki kurios nuvažiuoti užtrunka vos keletą valandų, tačiau gėda prisipažinti, kad Latvijoje pirmą kartą apsilankiau tik 2014 metų pavasarį. Nors ir tai nebūtų galima laikyti apsilankymu - labiau pravažiavimu traukiniu be sustojimo iš Vilniaus į Radviliškį pro Turmantą, Daugpilį, Rokiškį ir Panevėžį. Tuomet Latviją mačiau tik pro keleivinio vagono langą. Pirmą kartą savo kojomis paliečiau Latvijos žemę tų pačių metų birželio mėnesį: pirmą kartą atvykau į antrą pagal dydį Latvijos miestą - Daugpilį.

AB "Lietuvos geležinkeliai" sprendimas atnaujinti keleivinių traukinių susisiekimą tarp Vilniaus ir Daugpilio (2018 m. sausio 13 d. iš Vilniaus į Daugpilį išvyko pirmasis traukinys) atvėrė galimybes Daugpilyje lankytis dažniau. Geležinkelių atžvilgiu tai išties įspūdingas miestas, turintis išplėtotą geležinkelių tinklą, lokomotyvų remonto depus (LDZ Cargo ir Daugpilio lokomotyvų remonto depą), skirstymo stotį, infrastruktūros bazes ir kt. Čia galima pamatyti įvairios geležinkelio technikos: manevrinius šilumvežius TEM2, ČME3 (didelė dalis originalių ir keletas modernizuotų), magistralinius šilumvežius 2M62U, 2TE10M, 2TE10U, 2TE116. Riedmenų parkas išties įvairus ir įdomus, be latviškų ir privačių kompanijų šilumvežių į Daugpilį dažnai važiuoja baltarusiški šilumvežiai 2TE10M ir 2TE10U (kurių dauguma originalūs, t.y. nemodernizuoti), jei labai pasiseks - Daugpilio keleivinėje stotyje arba šalia Daugpilio lokomotyvų remonto depo vartų galima pamatyti įvairių šalių (Estijos, Rusijos, Kazachstano, Ukrainos) šilumvežius, kurie atvaryti į remontą.

Sunku pasakyti, kiek kartų lankiausi Daugpilyje, beveik visą miestą išvaikščiojau skersai ir išilgai. Jaučiau, kad atėjo laikas keisti kelionės kryptį ir aplankyti kitas Latvijos vietas. Atsižvelgiant į tai, šiais metais nusprendžiau važiuoti į Rygą, o kad kelionės maršrutas būtų įdomesnis, pasirinkau kelionę iš Vilniaus į Rygą autobusu, praleidus 2 dienas Rygoje traukiniu važiuoti į Daugpilį ir paskui iš Daugpilio traukiniu grįžti į Vilnių.

Gegužės 22 d. Vilniaus autobusų stotyje anksti ryte sėdau į autobusą ir pajudėjau Latvijos link. Labai nustebino kelionės kaina: kadangi bilietą pirkau iš anksto internetu, jis man tekainavo vos 7 eurus. Laikas, praleistas kelyje, prabėgo greitai. Nors kelionė trunka apie 4 valandas, nuobodžiauti nėra kada. Kelionės metu galima klausytis muzikos, skaityti knygą, naršyti internete arba žiūrėti filmą per autobuse įrengtus plančetinius kompiuterius.

Apie vidurdienį išlipau Rygos autobusų stotyje ir patraukiau centro link. Rygoje iš karto į akis krenta didelis viešojo transporto priemonių kiekis: pirmyn atgal važinėja įvairių modelių autobusai, troleibusai ir tramvajai. Nors mano kelionės tikslas buvo fotografuoti ne tik geležinkelius, bet ir visą viešajį transportą, čia daugiausia dėmesio skirsiu geležinkelių ir tramvajų stebėjimui.

Rygos tramvajai savo istoriją skaičiuoja daugiau kaip 100 metų. Keletas svarbiausių istorijos momentų:

• 1882 metais Rygoje pirmą kartą atidarytas konkių eismas (arkliais traukiami tramvajai);
•  1901 metais pradeda kursuoti pirmieji elektriniai tramvajai;
• 1927-1929 metais gauti 75 belgiški tramvajai;
• 1947 metais paraleliai atidaromas troleibusų eismas;
• 1966 metais Ryga tampa pirmuoju miestu buvusioje TSRS ir Europoje, kuriame nustojami eksploatuoti mažos talpos dviejų ašių tramvajai;
• 2010 metais kontaktinis tinklas perdaromas taip, kad jį galėtų naudoti tramvajai, paimantys elektros energiją iš kontaktinio tinklo tiek štangos (kaip troleibuse), tiek standartinio pantografo pagalba.

Iki 2010 metų Rygoje veikė 3 tramvajų depai (Nr. 3, 4 ir 5), tačiau nuo 2017 metų birželio 5 dienos liko tik 2 depai: tramvajų depas Nr. 3 (aptarnaujantis 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10 maršrutus) ir 5 (aptarnaujantis 1 ir 11 maršrutus). 

Maršrutuose dirba 3 serijų tramvajai:

• Tatra T3A (užapvalinto kėbulo tramvajai) - aptarnauja 1,2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 10 ir 11 maršutus;
• Tatra T6B5, T3MR (kampuoto kėbulo tramvajai) - aptarnauja 2, 3, 6, 7 ir 9 maršrutus;
• Škoda 15T Riga (patys naujausi tramvajai) - aptarnauja 1 ir 11 maršrutus.

Rygos tramvajų ir troleibusų maršrutų schemas galima panagrinėti čia  https://transphoto.ru/photo/405420/. 

Škoda 15T1 Riga Nr. 58044 (1 maršrutas), Ryga, 2019/05/22.

Tatra T3A Nr. 31871 (2 maršrutas), už jo važiuoja tramvajus Škoda 15T, Ryga, 2019/05/22.

Tatra T3A Nr. 30591 ir 30569 (5 maršrutas), Ryga, 2019/05/22.

Tatra T6B5SU Nr. 32036 ir 32047 (7 maršrutas), Ryga, 2019/05/22.

Iki šių metų gegužės 25 d. tramvajaus 11 maršrutą aptarnavo 11T maršruto autobusai (dėl prastos 11 maršruto tramvajaus trasoje esančio tilto būklės). Nuotraukoje - autobusas Mercedes Benz 0530 Citaro Nr. 76026, Ryga, 2019/05/22.

Dažnai Rygos gatvėse galima pamatyti retro 1901 serijos tramvajų, Ryga, 2019/05/22.

Lankantis Rygoje, būtina užsukti ir į Latvijos geležinkelių muziejų, kuris įsikūręs kitoje Dauguvos upės pusėje, greta nacionalinės Latvijos bibliotekos. Geležinkelių muziejus Rygoje įkurtas 1994 metais buvusiose XIX amžiaus garvežių remonto dirbtuvėse.

Bendras vaizdas iš lauko ekspozicijos pusės, Ryga, 2019/05/22.

Geležinkelių muziejuje galima susipažinti su istoriniais geležinkelių veiklos dokumentais ir nuotraukomis, keliose salėse rodomi dokumentiniai pažintiniai filmai. Šalia muziejaus pastato įrengta atvira geležinkelio riedmenų ekspozicija, kurią šiuo metu sudaro šie riedmenys:

• kelio kontrolės vagonas Nr. 160;
• garvežys TE-036 (trofėjinis, DB 52 serija);
• garvežys TE-6039 (trofėjinis, DB 52 serija);
• akumuliatorinis elektrovežis VL26-005 (apie jį verta papasakoti daugiau, skaityti toliau);
• kelio taisymo mašina VPR1200-259;
• siaurojo geležinkelio krovininė drezina GMD4;
• kontaktinio tinklo drezina DMSU-803;
• garvežys L-0312;

Garvežys L-0312, Ryga, 2019/05/22.

• motorvežis MK2/15-885;
• kranas PK18.5-15;
• garo kranas MK6-1940;
• manevrinis šilumvežis TGK2-5999;
• manevrinis šilumvežis TGM1-532 (tikrasis numeris TGM1-1555);
• manevrinis šilumvežis TMG3B-2804;
• magistralinis šilumvežis TE3-7593 (nuo 1972 iki 1994 metų, kuomet buvo nurašytas, priklausė Daugpilio lokomotyvų depui);
• manevrinis šilumvežis TEM2-1000 (tikrasis numeris TEM2-1130, nors tai buvo Latvijos geležinkeliams skirtas šilumvežis, nuo 1987 iki 1990 metų laikinai dirbo Radviliškio mazge);

Šilumvežis TEM2-1000 (TEM2-1130), Ryga, 2019/05/22.

• magistralinis šilumvežis TEP60-1206;

Šilumvežis TEP60-1206, Ryga, 2019/05/22.

• sniegalis CUM32-107 (pagamintas net 1946 metais);
• elektrinio traukinio ER2-397 vagonai (motorinis ir galinis su valdymo kabina);
• paprastas keleivinis ir šarvuotas vagonas-salonas.

Kaip jau minėjau, galima šiek tiek plačiau papasakoti apie kadaise Rygoje eksploatuotą vienintelį Baltijos šalyse elektrovežį VL26. Tarybų Sąjungos mastu tai buvo unikalus projektas, trukęs vos dvejus metus nuo 1966 iki 1967 metų ir per šį laikotarpį buvo pagaminta tik 10 vienetų šios serijos elektrovežių. Elektrovežius imta projektuoti siekiant elektrifikuotose geležinkelio stotyse pakeisti manevrinius šilumvežius, mažinant dyzelinių variklių keliamą taršą ir triukšmą. 1966 metais Dnepropetrovsko elektrovežių gamykloje (Ukraina) buvo pagaminti pirmieji 4 vienetai elektrovežių, po metų - likę 6 vienetai. Kadangi naujus riedmenis reikėjo tinkamai ištestuoti prieš paleidžiant serijinę gamybą, visi elektrovežiai buvo išdalinti Pabaltijos, Padneprės ir Sverdlovsko geležinkelių apygardoms, o elektrovežiai VL26-002, VL26-003, VL26-004, VL26-008, VL26-009 ir VL26-005, kuris dabar yra muziejaus eksponatas, perduoti Zasulaukso (Ryga) lokomotyvų depui.

Atlikus bandymus, buvo nustatyta nemažai techninių trūkumų, dėl kurių tolimesnė elektrovežių VL26 gamyba buvo netikslinga. Dauguma šios serijos elektrovežių buvo nurašyta ir supjaustyta į metalo laužą, o VL26-005 toliau darbavosi Rygos geležinkelio mazge tiek elektrifikuotuose, tiek neelektrifikuotuose keliuose iki 1995 metų. Rygos geležinkelių muziejui perduotas 1998 metais.

Elektrovežis VL26-005, Ryga, 2019/05/22.

Elektrovežio VL26-005 gamyklinė lentelė, Ryga, 2019/05/22.

Gegužės 23 d. nusprendžiau skirti geležinkelių fotografavimui, kadangi pirma diena Rygoje buvo skirta susipažinti su miesto viešojo transporto sistema. Kelionę pradėjau nuo pietinėje miesto dalyje esančios Škirotava geležinkelio stoties.

Šilumvežis 2TE10U-0188 važiuoja link Daugpilio, Škirotava, 2019/05/23.

Nors stotis turi kelis parkus, tądien kelyne nebuvo nei vieno prekinio sąstato. Susidarė įspūdis, kad Latvijoje pervežimai yra ženkliai nukritę, kadangi ir vėliau Daugpilyje mačiau kur kas mažiau prekinių traukinių nei lankantis anksčiau. Šalia stoties įsikūrės Rygos lokomotyvų depas, kuriame atliekama šilumvežių paranga.

Šilumvežiai 2M62-0924 ir 2M62UM-0004, Rygos depas, 2019/05/23.

2016 metų pabaigoje prasidėjusi prekinių šilumvežių 2M62U modernizacija baigta. Iš viso buvo modernizuota 14 vienetų šilumvežių, darbai vykdyti kartu bendradarbiaujant su kompanija CZ Loko Rygos ir Daugpilio lokomotyvų depuose. Iš seno lokomotyvo liko tik važiuoklė ir rėmas, o visi kiti mazgai buvo pakeisti naujais.

Šalia Rygos elektrinių traukinių depo yra Rygos techninė (Riga Techniska stacija) stotis, šalia kurios susikerta dvi geležinkelio linijos: Ryga-kelevinė - Škirotava ir Zemitani - Škirotava. Pirmiausia iš Zemitani stoties pravažiavo prekinis sąstatas.

Šilumvežis 2M62U-0008, Zemitani - Škirotava, 2019/05/23.

Neilgai trukus, tolumoje ušsižiebė du geltoni Škirotavos geležinkelio stoties įleidžiamojo šviesoforo žiburiai, tai reiškė, kad iš Rygos keleivinės geležinkelio stoties važiuos kitas traukinys. Tai buvo elektrinis traukinys ER2-605. Verta paminėti, kad tai vienintelis Baltijos šalyse likęs veikiantis ER2 serijos elektrinis traukinys "krugliakas" (taip vadinamas dėl kėbulo formos).

PV ER2-605, Ryga-keleivinė - Škirotava, 2019/05/23.

Rygos techninėje stotyje keleivinio traukinio "4 sostinės" Kijevas - Ryga vagonus stumdė manevrinis šilumvežis ČME3-3614 ir netoliese matėsi modernizuotas elektrinis traukinys ER2-3305, kuris 2015 metais buvo modernizuotas Rygos vagonų gamykloje (RVR) ir paruoštas parduoti Azerbaidžano geležinkeliams. Matomai, finansiniai klausimai nebuvo išpręsti ir traukinys Rygoje stovi iki šiol.

Šilumvežis ČME3-3614 su keleivinio traukinio Kijevas - Ryga vagonais, Rygos techninė geležinkelio stotis, 2019/05/23.

Elektrinis traukinys ER2-3305, Rygos techninė geležinkelio stotis, 2019/05/23.

Tarp Rygos techninės ir Rygos keleivinės geležinkelių stočių randasi elektrinių traukinių depas Zasulauks.

PV ER2-989, Zasulauks elektrinių traukinių depas, 2019/05/23.

Abipus elektrinių traukinių depo ir vagonų parko kursuoja priemiestiniai elektriniai traukiniai ER2 ir toliau važiuojantys dyzeliniai traukiniai DR1A.

PV DR1AC-185 (Ryga - Daugpilis) ir PV ER2-1300, Vagonu parks, 2019/05/23.

Rygos keleivinėje stotyje kelionės metu beveik nefotografavau, išskyrus porą nuotraukų, kurias padariau prieš išvykdamas į Daugpilį. Visų pirma, Rygos keleivinėje stotyje nepatogu fotografuoti dėl infrastruktūros įrenginių ir statinių, antra - stotyje daugiausia važinėja ER2 serijos elektriniai traukiniai, retsykiais per stotį praleidžiami prekiniai ar ūkiniai traukiniai. Todėl norint nufotografuoti ne tik keleivinių, bet ir prekinių traukinių, geriau rinktis kitas Rygos stotis arba tarpstočius. Paskutinis tos dienos suplanuotas apsilankymas buvo Tornakalns geležinkelio stotyje, kuri randasi kitoje Dauguvos upės pusėje, netoli Latvijos geležinkelių muziejaus. 

Šilumvežis 2TE10M-3425 su ūkiniu traukiniu, Tornakalns, 2019/05/23.

PV ER2-1310, Tornakalns (fone matosi Latvijos nacionalinė biblioteka), 2019/05/23.

PV ER2, tiltas per Dauguvos upę, Ryga, 2019/05/23.

Na, ir iš Tornakalns geležinkelio stoties grįžtant į Rygos centrą rekomenduoju būtinai pasivaikščioti Akmens tiltu, nuo kurio atsiveria nuostabūs Rygos vaizdai. Aukščiau esančioje nuotraukoje matomas geležinkelio tiltas, jungiantis Rygos keleivinę ir Tornakalns geležinkelio stotis, Latvijos mokslų akademija ir Rygos centrinio turgaus angarai, kurie, kaip Rygoje teko išgirsti, kažkada buvo naudoti dirižablių techninei priežiūrai atlikti.

Gegužės 24 d. ankstų rytą nekantriai trepsiu Rygos keleivinės geležinkelio stoties perone ir laukiu atvykstančio dyzelinio traukinio, kuriuo vyksiu į Daugpilį. Netrukus prie perono sustoja dyzelinis traukinys DR1A-227.

PV DR1A-227, Rygos keleivinė stotis, 2019/05/24.

Bilietas iš Rygos į Daugpilį kainuoja tik 7 eurus, o kelionė trunka apie 3 valandas 20 minučių. Lyginant latviškus DR1A serijos traukinius su "Lietuvos geležinkelių" eksploatuojamais tos pačios serijos traukiniais, galima išskirti du privalumus: tai žymiai patogesnės sėdynės ir visą kelionę be priekaištų veikęs belaidis interneto ryšys. Apie vidurdienį atvykau į Daugpilį. Netrukus patraukiau link Daugpilio lokomotyvų remonto depo, kur manęs laukė ekskursija.

Daugpilio lokomotyvų remonto depas įkurtas 1866 metais tiesiant pagrindines carinės Rusijos geležinkelio linijas Sankt Peterburgas - Varšuva ir Ryga - Orlovskas. Tuo metu depe (vadinosi Dvinsko pagrindinės geležinkelio dirbtuvės) pagal esamus pajėgumus buvo numatyta kasmet suremontuoti 20 garvežių ir 44 prekinius dviašius vagonus. 1895 metais dirbtuvės išplėstos ir imta orientuotis tik į garvežių remonto darbų atlikimą. XIX amžiaus pabaigoje dirbtuvės tapo didžiausia pramonine organizacija, kurioje tuo metu dirbo apie 1000 Daugpilio gyventojų. 1945 metų balandžio 28 d. dirbtuvės pervadintos į Daugpilio garvežių ir vagonų remonto gamyklą, o gamybos apimtys išaugo 68 procentais, lyginant su ankstesniais metais (nepamirštant ir II pasaulinio karo metais patirtus nuostolius). Iš gamyklos istorijos galima paminėti keletą įdomesnių faktų:

• 1959 metais, TSRS palaipsniui vykdant garvežių keitimą šilumvežiais, gamykloje pradėta ruoštis šilumvežių remonto darbams;
• 1962 metų kovo 6 dieną gamykloje suremontuotas pirmasis TGM1 serijos šilumvežis. Tų pačių metų kovo 26 dieną gamykla pervadina į lokomotyvų remonto gamyklą;
• 1963 metais suremontuotas paskutinis garvežys;
• 1968 metais pirmą kartą istorijoje imta taikyti linijinė šilumvežių TE3 remonto technologija;
• 1988 metais pradėti remontuoti šilumvežiai 2TE10L;
• 1991 metais pradėti remontuoti šilumvežiai 3TE10M;
• 1992 metais pradėti remontuoti šilumvežiai M62;
• 1993 metais pradėti remontuoti elektriniai traukiniai ER2;
• 1995 metais pradėti remontuoti elektriniai traukiniai ER9;
• Nuo 1996 iki 2007 metų pradėti remontuoti dyzeliniai traukiniai D1 ir DR1A, elektriniai traukiniai ER9T ir ER2T, šilumvežiai ČME3, TEM2, TEP70, 2M62, 2TE116, TEM7 ir 2TE10M;

Nuo 1991 iki 1998 metų keletą kartų keitėsi gamyklos pavadinimas, tačiau 2004 metais įmonių "Severstaltrans", "Spacecom" ir "Skinest" įsigijo 84,5 procentų gamyklos akcijų ir ją valdo iki šiol. Taip pat šiuo metu gamykla oficialiai vadinasi Daugpilio lokomotyvų remonto gamykla (DLRR - Daugavpils lokomotivju remonta rūpnica). Pirmą kartą pamatyti tokią gamyklą - įspūdis išties didelis. Daug cechų, daug įrangos, šilumvežių ir darbininkų. Ekskursijos metu gavau tiek daug informacijos, kad daug ką tiesiog užmiršau. Manau, kad norint geriau suprasti, kaip veikia šis visas gyvas "organizmas", reikia gamykloje apsilankyti bent keletą kartų.

Šilumvežiai 2TE116-875 ir ČME3-3350, DLRR, 2019/05/24. Šiame ceche atliekami smulkūs remonto ir techninės priežiūros darbai.

"Railion" kompanijos šilumvežis 323-902, DLRR dažymo cechas, 2019/05/24.

Pagrindinis šilumvežių remonto cechas, DLRR, 2019/05/22.

Tą pačią dieną po pietų patraukiau į miestą. Atvykus į tramvajaus 1 maršruto galutinę stotelę, esančią greta geležinkelio stoties, nustebau pamatęs atvažiuojantį dviejų vagonų tramvajų Tatra T3DC1 Nr. 074.

Tramvajus Tatra T3DC1 Nr. 074, Daugpilis, 2019/05/24.

Negalėjau patikėti savo akimis: kiek kartų keliavau į Daugpilį, nuo 2016 metų šio modelio tramvajų nemačiau nei karto ir buvau giliai įsitikinęs, kad jie nebeeksploatuojami. Įlipęs į tramvajų kaip naivus turistas paklausiau bilietus pardavinėjančios konduktorės kokia proga važiuoja šis tramvajus, o ji kiek sutrikusi atsakė... Kad šis tramvajus važiuoja dažnai. Tik vėliau, atsigavęs iš lengvos euforijos supratau, kad anksčiau į Daugpilį važiuodavau savaitgaliais, o šie tramvajai dirba tik darbo dienomis. 

Kaip ir minėjau pasakojimo pradžioje, Daugpilis geležinkelių atžvilgiu įdomus tuo, kad vienoje vietoje galima pamatyti daug skirtingos geležinkelio technikos. Nors eismas ir nebuvo toks didelis kaip tikėjaus, tai netrukdė mėgautis vaizdais ir daryti nuotraukas.

BČ 2TE10M-2802, Daugpilio D parkas, 2019/05/24.

Šilumvežis 2TE116-670, atvykstantis iš Rygos, Daugpilio keleivinė stotis, 2019/05/24.

Tą pačią dieną DLRR matytas šilumvežis ČME3-3350 kartu su kitais manevriniais šilumvežiais važiuoja į bandomąją kelionę po remonto, Daugpilio keleivinė stotis, 2019/05/24.

Baltijas Ekspresis 2TE116-966, Daugpilio keleivinė stotis, 2019/05/25.

Daug kur geležinkelio stotyse dar gausu originalių ČME3 serijos šilumvežių, kurie dažnai dvitrauka naudojami skirstymo stotyse. Nuotraukoje - šilumvežiai ČME3-5537 ir 5536, Daugpilio skirstymo stotis, 2019/05/25.

Apibendrinant visą 4 dienas trukusią kelionę galiu pasakyti, kad keliauti į Latviją išties verta. Visų pirma dėl sąlyginai nedidelio atstumo ir antra - dėl biudžeto. Visa kelionė, įskaitant kelionės bilietus, nakvynes viešbutyje, kainavo apie 100 eurų, o įspūdžių ir puikių nuotraukų - nepamatuojamai daug.

Kelionės metu pamatyti/nufotografuoti geležinkelio riedmenys (išskyrus Rygos muziejaus eksponatus):

Šilumvežiai: 2M62U-0008, 2TE10U-0188, 2M62-0924, 2M62UM-0004, 2TE10M-3425, ČME3-3614, 232-902, TEM7-0499 (?), 2TE116-670, TGM40-0689, 2TE116-875, ČME3-3350, M62-1227, 2TE10M-2802, 2TE10MK-2935, TEM2-3230, TEM2U-9141, TEM2U-8824, 2M62U-0097, 2TE10U-0198, 2TE10M-3554, 2TE116-948, 2TE116-966, 2TE116-987, 2TE10M-3136, ČME3-3620, ČME3-5537/5536, ČME3M-5954, 2M62U-0097, ČME3-5544, TEM7A-0125, 2TE116-1494, TEM2-6435, ČME3M-5959, busteris ČME3MB-01, 2TE10M-2807, 2TE10UK-0066, 232-693, 2TE10M-3353, 2TE10M-3354.

Elektriniai traukiniai: ER2-605, ER2-989, ER2-1300, ER2-1310, ER2-3305, ER2-7117, ER2-1341.

Dyzeliniai traukiniai: DR1AC-185, DR1A-227.