Aleksandrą Malinovskį prisiminus

 Geležinkelių fotografija - viena iš veiklos krypčių, kuria užsiima geležinkelių technika besidomintys žmonės. Gyvename dinamiškame pasaulyje, kur viskas kinta neįtikėtinai dideliu greičiu, todėl fotografija padeda įamžinti kasdienines, bet tuo pačiu greit istorija tampačias akimirkas. 

2024 m. įdomiausi įvykiai Lietuvos geležinkeliuose

Praėjus kalendoriniams 2024 metams vėl pats laikas pažvelgti, kas įdomaus nutiko Lietuvos geležinkeliuose. Tiesa, 2023 metų apžvalgos nebuvo, kadangi tais metais iš tikrųjų neįvyko nieko įdomaus bei išskirtinio, todėl ir nebuvo ypatingai apie kažką rašyti ar pasidalinti nuotraukomis. Na, o 2024 metai, mano akimis, išsiskyrė šiais įvykiais. 

Keleiviniai magistraliniai lokomotyvai TEP70 ir TEP70BS Lietuvoje

TEP70 - magistralinis keleivinis šešių ašių lokomotyvas, gamintas nuo 1973 iki 2006 metų Kolomnos lokomotyvų gamykloje, Rusijoje. Iš viso buvo pagaminti 576 vienetai.

Lokomotyvų TEP70 gamyba susijusi su tarybinių geležinkelių poreikiu didinti keleivinių traukinių svorį ir greitį. Iki tol eksploatacijoje aktyviai naudoti keleiviniai lokomotyvai TEP60, o siekiant patenkinti išaugusius poreikius - naudoti ir sudvigubintus keleivinius lokomotyvus 2TEP60 (arba tiesiog sujungtus du lokomotyvus TEP60), tačiau šis būdas pasirodė neracionalus dėl išaugusių eksploatacinių ir remonto sąnaudų. Todėl imta galvoti apie naujos serijos keleivinio lokomotyvo projektavimą ir gamybą. Buvo numatyta suprojektuoti vienos sekcijos 4000 arklių galių (AG) šešių ašių keleivini lokomotyvą, kurio konstrukcinis greitis būtų 160 km/h.

Susipažinkime iš arčiau - magistraliniai lokomotyvai ER20CF

 Vilniaus geležinkelio stoties pirmasis peronas dalinai užtvertas, aplink sukiojasi žurnalistai ir spaudos fotografai, smalsiais žvilgsniais viską aplink stebi smalsūs praeiviai ir keleiviai. Toks vaizdas susidarė 2007 metų spalio 5 d., kuomet AB "Lietuvos geležinkeliai" oficialiai pristatė pirmąjį šalies teritorijoje važinėsiantį 1520 mm pločio vėžės "Eurorunner" dyzelinį lokomotyvą ER20CF. Tuo metu plačiai akcentuota, kad naujasis 138 tonas sveriantis lokomotyvas šalies geležinkelio linijomis galės pervežti trečdaliu daugiau krovinių nei senieji 2M62 serijos lokomotyvai. Lietuvai pagamintame šešių ašių lokomotyve sukonstruotas 2000 kW galios dyzelinis variklis, lokomotyvas gali pasiekti 120 km/h greitį, o dėl savo svorio ir gerų traukos charakteristikų dviguba trauka galės vežti 6000 tonų svorio sąstatą.

2022 m. įdomiausi įvykiai Lietuvos geležinkeliuose

2022-iesiems einant į pabaigą, tradiciškai galima peržvelgti prabėgusius metus ir susidėlioti įdomiausius šių metų įvykius Lietuvos geležinkeliuose. Šiais metais daug įdomių, keistų ir tuo pačiu liūdnų įvykių nutiko pasaulyje, todėl iš pradžių peršasi mintis - kas galėjo įdomaus nutikti Lietuvos geležinkeliuose? Visgi, papasakoti ir parodyti yra apie ką.

Lietuvos geležinkelių muziejus: praeitis ir dabartis

 Turbūt dauguma vilniečių ir miesto svečių yra lankęsi ar bent jau girdėję apie Vilniuje esantį Lietuvos geležinkelių muziejų, kuris savo amžių skaičiuoja jau ne vieną dešimtį metų. Kaip jis atsirado, kokia buvo ir yra jo paskirtis, kaip geležinkelių muziejus atrodo dabar - kviečiu skaityti toliau.

Geležinkelių muziejus - neatsiejama geležinkelių istorijos ir dabarties dalis. Per daugiau nei 50 metų čia sukaupti eksponatai leidžia prisiliesti prie geležinkelių istorijos, pažvelgti į praėjusių amžių įvykius, stebėti geležinkelių raidą ir pokyčius istorijos tėkmėje nuo pat geležinkelių Lietuvoje atsiradimo 19 amžiuje.

2021 m. įdomiausi įvykiai Lietuvos geležinkeliuose

 2021-iesiems einant į pabaigą, tradiciškai galima apmastyti prabėgusius metus ir susidėlioti įdomiausius šių metų įvykius Lietuvos geležinkeliuose. Žemiau rasite įdomiausių įvykių aprašymus, kuriuos papildys nuotraukos. Tačiau iš anksto noriu informuoti, kad įvykių sekoje eiliškumo nebus, nors jis čia ir nėra svarbus.

2020 m. įdomiausi įvykiai Lietuvos geležinkeliuose

2020-iesiems einant į pabaigą ir nekantriai laukiant karantino pabaigos, kada vėl bus galima važiuoti fotografuoti ir filmuoti traukinių, neapsiribojant viena savivaldybe, galima ramiai prisėsti namuose prie kompiuterio ir susidėti visus punktus, kas šiais metais įdomaus nutiko Lietuvos geležinkeliuose. Žemiau pateiksiu mano akimis įdomiausius faktus, nesigilinant į politines, ekonomines, skirtingų požiūrių ar kitokias diskusijas.

[2013/05/04 - 2013/05/12] Ukraina: Vilnius - Minskas - Lvovas - Kryvyj Rihas - Dnepropetrovskas - Vilnius

Praėjo trys metai po paskutinės kelionės į Mariupolį (Ukraina) ir vėl ėmiau kurti jau trečiosios kelionės į Ukrainą planus. Kadangi rytų Ukrainos industriniai peizažai ir geležinkelių vaizdai paliko didelį įspūdį, šįkart nusprendžiau aplankyti kitus du pramoninius miestus: Kryvyj Rihą ir Dnepropetrovską (pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 19 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada, siekdama panaikinti komunistinio režimo simbolius, pakeitė miesto pavadinimą iš Dnepropetrovskas į Dnepras). Kadangi kelionės draugų iš Lietuvos neatsirado, keliauti į Ukrainą suplanavau kartu su geležinkelių entuziastais iš Belgijos (Larsu) ir Olandijos (Arjenu).

2019 m. įdomiausi įvykiai Lietuvos geležinkeliuose

Eilę metų rašydavau apie įdomiausius įvykius, nutikusius Lietuvos geležinkelių tinkle. Nors 2019 metai daug naujienų neatnešė, visgi nusprendžiau pasidalinti įdomiausiomis praeitų metų akimirkomis.

1. VLRD pradėjo remontuoti lenkiškus šilumvežius

2019 m. sausio mėnesį oficialiai paskelbta, kad AB "Lietuvos geležinkeliai" antrinė įmonė UAB "Vilniaus lokomotyvų remonto depas" sausio 18 d. sudarė sutartį su tarptautine Lenkijos logistikos kompanija "CTL Logistics", kuri remonto bendrovei patikėjo savo šilumvežių remontą. Kovo mėn. pastebėti suremontuoti vieni pirmųjų lenkiškų šilumvežių.

[2019/05/22 - 2019/05/25] Latvija: Vilnius - Ryga - Daugpilis - Vilnius

Nors Latvija yra viena iš mūsų valstybės kaimynių, iki kurios nuvažiuoti užtrunka vos keletą valandų, tačiau gėda prisipažinti, kad Latvijoje pirmą kartą apsilankiau tik 2014 metų pavasarį. Nors ir tai nebūtų galima laikyti apsilankymu - labiau pravažiavimu traukiniu be sustojimo iš Vilniaus į Radviliškį pro Turmantą, Daugpilį, Rokiškį ir Panevėžį. Tuomet Latviją mačiau tik pro keleivinio vagono langą. Pirmą kartą savo kojomis paliečiau Latvijos žemę tų pačių metų birželio mėnesį: pirmą kartą atvykau į antrą pagal dydį Latvijos miestą - Daugpilį.

[2010/07/05 - 2010/07/14] Ukraina: Vilnius - Minskas - Mariupolis - Doneckas - Vilnius

Po pirmosios kelionės į Ukrainą praėjo trys metai ir mano galvoje vėl ėmė kirbėti mintys apie kitą kelionę į Ukrainą. Šįkart nusprendžiau patraukti į rytinę Ukrainos dalį - aplankyti vieną iš sunkiosios pramonės centrų Mariupolį. Galbūt kils klausimas, kodėl pasirinkau būtent Ukrainą. Mano pasirinkimą lemė keletas priežasčių. Visų pirma Lietuvos Respublikos piliečiams nereikia vizų, norint patekti į Ukrainą (keliaujant traukiniu reikalinga nebent tranzitinė Baltarusijos viza). Antra, Ukrainoje yra labai didelė įvairovė skirtingų geležinkelio riedmenų, o mano sprendimą keliauti į Mariupolį nulėmė tai, kad visoje rytų Ukrainoje (apskritai vienoje iš nedaugelio šalių) iki šiol eksploatuojami tikri "dinozaurai" - prekiniai elektrovežiai VL8, apie kuriuos papasakosiu vėliau. Na, ir buvo trečioji priežastis - industriniai peizažai.

[2007/08/22 - 2007/08/28] Ukraina: Vilnius - Lvovas - Rachivas - Vilnius

Po mano pirmosios kelionės į Lenkiją, kurios metu visą dėmesį skyriau vien tik geležinkelių transporto tyrinėjimui ir fotografijai, praėjo daugiau nei dveji metai, tad vėlgi atėjo laikas, kuomet ėmiau rimtai galvoti apie kitos kelionės planus. Išsirinkti šalį, kurią norėčiau aplankyti, nebuvo sunku. Nuo pat paauglystės turėjau dvi svajones: pakeliauti ilgiausia pasaulyje geležinkelio linija Maskva  –  Vladivostokas ir iš arčiau susipažinti su Ukrainos geležinkelių sistema. Pirmoji svajonė pasirodė pernelyg didelė ir sunkiai įgyvendinama, tad netrukus ėmiausi kurti savo būsimo maršruto Ukrainoje planus.

[2005/07/12] Siaurieji geležinkeliai Suvalkų ir Elko (Lenkija) apylinkėse

Šiuo įrašu pradedu straipsnių ciklą apie mano geležinkelių keliones užsienyje ir Lietuvoje. Šįkart - pirmasis pasakojimas apie vienos dienos kelionę į Lenkiją.

Štai ir prasideda pirmasis pasakojimas apie įdomias keliones ne tik po gimtąjį kraštą, bet ir svečias užsienio šalis. Tačiau į viską pažvelgsim kiek kitaip... Geležinkelių entuziasto akimis.

Ankstyvas liepos 12-ios rytas ir aš jau stoviu Savanorių prospekte Vilniuje, nekantriai laukdamas pasirodančio Ričardo, mano kelionės draugo, su kuriuo nuolatos keliaujame į siaurojo geležinkelio (Panevėžys – Anykščiai – Rubikiai) organizuojamas šventes ir jubiliejinius reisus. Nors ir anksčiau esu keliavęs po kaimyninę Lenkijos šalį, tačiau šiandienos kelionė bus kiek kitokia. Ne, jos metu nelankysime turistų pamėgtų vietų ir net nesilepinsime prie vandens telkinių ar poilsio vietų, o aplankysime porą siaurojo geležinkelio kompleksų Lenkijos šiaurės rytinėje dalyje ir viską įamžinsime fotografijose.

2018 m. įdomiausi įvykiai Lietuvos geležinkeliuose

2018 metams bėgant į pabaigą, tradiciškai apžvelgiu įdomiausius įvykius, kurie šiais metais nutiko Lietuvos geležinkelių tinkle.

1. Elektrovežių VL10 utilizavimas Vilniuje

Jau 2017 metų apžvalgoje buvau trumpai užsiminęs, kad 2015 metų pabaigoje į Lietuvą iš Rusijos buvo atgabenta 10 vnt. nuolatinės srovės elektrovežių VL10 (1500, 1579, 1589, 1603, 1605, 1608, 1639, 1695, 1697 ir 1727), kurie turėjo būti perparduoti Azerbaidžano geležinkeliams. Laikinam saugojimui visi elektrovežiai buvo pastatyti viename iš Vievio geležinkelio stoties privažiuojamųjų kelių.

2017 m. įdomiausi įvykiai Lietuvos geležinkeliuose

Pastaba: kadandi tekstas buvo publikuotas 2017 metų pabaigoje mano facebook puslapyje, matau būtinybę šį tekstą įkelti čia, papildant praeitais metais darytomis nuotraukomis.

1. Pasikeitimai Kaliningrado geležinkeliuose

Į Kybartus fotografuoti “Rusijos geležinkelių” traukinių važiuoju beveik kiekvienais metais nuo pat 2009 metų. Šiais metais Kybartuose buvau du kartus: vasario ir rugsėjo mėn. Dar vasario mėnesį atvažiavus į Kybartus, pastebėjau, kad visi iš Kaliningrado srities į Kybartų stotį atvažiujantys “Rusijos geležinkelių” (RŽD) šilumvežiai perdažyti korporatyvinėmis spalvomis (raudona, sidabrinė, pilka). Anksčiau visi prekiniai šilumvežiai buvo mėlynos spalvos su juostomis priekyje ir šone. Taip pat perdažyti ir keleiviniai šilumvežiai TEP70. 

Latviški šilumvežiai Lietuvos geležinkeliuose

2012 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ keleivinių lokomotyvų parką sudarė 8 šilumvežiai: 4 vnt. TEP70 (0332, 0335, 0346 ir 0347) ir 4 vnt. TEP70BS (002-005). Vykdant keleivinių riedmenų atnaujinimo programą ir siekiant įgyvendinti keleivinių maršrutų plėtros planus, buvo reikalingas didesnis šilumvežių skaičius, kadangi reikėjo padidinti traukinių kursavimo iš Vilniaus į Klaipėdą dažnumą, taip pat tikėtasi didesnio tranzitinių traukinių skaičiaus Kybartų kryptimi (į Kaliningrado sritį). Atsižvelgiant į tai, bendrovė 2012 m. iš „Latvijos geležinkelių“ įsigijo du naudotus keleivinius šilumvežius TEP70-0235 ir TEP70-0249. Kadangi abu šilumvežiai buvo išnaudoję savo resursus, šilumvežį TEP70-0235 nuspręsta suremontuoti, o TEP70-0249 – modernizuoti.

Pesa 730ML Lietuvos geležinkeliams

730M yra trijų vagonų dyzelinis traukinys, nuo 2014 metų eksploatuojamas "Baltarusijos geležinkeliuose" (3 vnt.), maršrute Minskas - Vilnius. Baltarusijoje traukiniui suteiktas ДП3 (DP3) serijos pavadinimas, o numeracija nuo 001 iki 003. Visi trys traukiniai priskirti Minsko depui (Минск-сорт.).

2014 m. lapkričio 28 d.  AB "Lietuvos geležinkeliai" pasirašė su Lenkijos geležinkelių riedmenų gamintoja "PESA Bydgoszcz SA" sutartį dėl 7 dyzelinių traukinių 730M pirkimo. Pirmasis traukinys į Lietuvą turėjo būti pristatytas 2016 m. pradžioje.